„Į patogų greitąjį traukinį Minskas–Vilnius jau prieš savaitę neįmanoma gauti bilietų. Tačiau ar dėl gero gyvenimo mūsų tautiečiai masiškai lekia pas kaimynus? Ir ko jie ten ieško?“, – atsakymo į šį klausimą ieško baltarusių portalo Zapraudu.info redaktorė Tatjana Korotkevič.
„Šiaip taip pavyko įsitaisyti bendrajame vagone. Žmogus prie žmogaus – kaip silkės statinėje“, – dalijasi ji kelionės įspūdžiais su tautiečiais.
Jos teigimu, dalis baltarusių iš Vilniaus pigiai, vos už 50 eurų, skrenda į Romą arba Paryžių. Kiti Lietuvoje perka brangias turistines keliones norėdami išvengti mokesčių inspekcijos dėmesio. Trečių tikslas – apsipirkti pasinaudojus fantastinėmis (baltarusių vertinimu) nuolaidomis per išpardavimus. Dar kiti, anot T. Korotkevič, vyksta pasisvečiuoti arba į komandiruotę.
Tačiau visi įsitikinę, tęsia ji, kad namo grįš apsikrovę pirkiniais, o kelionė į Lietuvos sostinę tikrai atsipirks. Net tiems, kurie važiuoja pailsėti: pamatyti neįprastą parodą, pasėdėti kavinukėje ir pigiai pavalgyti. „Anot jų – pakvėpuoti laisvės oru“, – teigia T. Korotkevič.
T. Korotkevič teigimu, vos išlipusius iš traukinio baltarusius pasitinka jaunuoliai, apdovanojantys specialiais lankstinukais, kuriuose surašyti pasiūlymai esą ribojasi su pojūčiu, kad „tokių kainų negali būti, nes jų paprasčiausiai negali būti“. Toliau pačiame Vilniaus centre esančioje didžiulėje avalynės parduotuvėje ji pati esą įsigijo „firminių batų“ visai šeimai po 10–20 dolerių; Minske tokių kainų, anot jos, tikrai nėra.
Baltarusių žurnalistė teigia, kad ją nustebino, jog skvere pačiame Vilniaus centre staiga ėmė treniruotis, o tiksliau, demonstruoti save, jauni vaikinai „karatistai“. Tačiau dar labiau baltarusių žurnalistei patiko ten augantis medis, „aprengtas“ mezginių skiautėmis, likusiomis, jos spėjimu, po kokios nors socialinės akcijos.
Taip papuošto medžio T. Korotkevič Baltarusijoje neįsivaizduoja (Zapraudu.info nuotr.)
„Na ir kas?“, – klausia ji. Ir pati atsako: „Panašaus „laisvo meno“ nei Minske, nei Mogiliove, nei Polocke mes su jumis dar ilgai nepamatysime. Kaip ir vaikinų, kurie staiga nuspręstų pademonstruoti savo šaunumą skverelyje prie pergalės aikštės. Šaunuoliai omonininkai jiems tą pačią akimirką paaiškintų, kas yra kas. O kultūros valdininkai kaip mat uždraustų puošti medžius. Todėl, kad NEGALIMA.“
T. Korotkevič teigia esanti tikra, kad išmonės baltarusiai turi ne mažiau negu lietuviai, tačiau dėl viso pikto demonstruoja ją toliau nuo namų. Pavyzdžiui, Kijeve.
T. Korotkevič teigimu, baltarusių akcija galima Kijeve, bet ne Minske (Zapraudu.info nuotr.)
„Kodėl savo akcijos šie vaikinai nesurengė Minske?“, – klausia T. Korotkevič. Ir pati atsako: „Todėl, kad čia tvanku, o gal ir apskritai toks sumanymas „nepramušamas“, nes „pas mus visi stengiasi viską kontroliuoti, užfiksuoti, išmatuoti, uždrausti, neleisti, užspausti į kampą ir pribaigti“.
O Vilniuje, rašo T. Korotkevič, kitaip. Ir pateikia pavyzdį – piketą prie prezidentūros.
„Tai ne kokie nors rinkimai. Tai paprasta diena. Atėjo žmonės ir pasakė: „Mes už tai, kad Lietuvoje daugėtų teisingumo, už tai, kad kvėpuotume laisviau“, – pasakoja baltarusių žurnalistė.
„Dar laisviau?“, – klausia ji. Ir pati atsako: „O kodėl ne? Juk laisvė tuo ir žavi, kad ji neturi ribų.“
Štai todėl, baigdama rašo T. Korotkevič, traukinys Minskas–Vilnius visuomet sausakimšas: „Mes važiuojame ten įkvėpti laisvės. Pajusti ją. Suvokti ją. Mokytis jos.“
