Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas kelis kartus apkaltino Azerbaidžaną vykdant etninio valymo kampaniją po to, kai rugsėjo 20 dieną netikėtai baigėsi dešimtmečius trukęs anklavo siekis atsiskirti nuo Azerbaidžano valdžios.
Šeštadienį N. Pašinianas sakė, kad daugiau kaip 100 tūkst. iš maždaug 120 tūkst. Kalnų Karabacho gyventojų pabėgo į kaimyninę Armėniją.
„Negalime sutikti su kaltinimais etniniu valymu ar genocidu“, – šeštadienį per interviu AFP sakė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) patarėjas užsienio politikos klausimais Hikmetas Hajiyevas.
„Etninis valymas yra prievartinis veiksmas, kai kas nors panaudoja jėgą prieš civilius gyventojus – būtent tai prieš 30 metų prieš mus panaudojo Armėnija“, – teigė jis.
„Tačiau tai nereiškia, kad pakartosime tą patį. Nebuvo nė vieno smurto ar žiauraus elgesio prieš civilius gyventojus atvejo. Jie patys tai patvirtina“, – konstatavo prezidento patarėjas.
„Kalnų Karabache nebuvo jokių „armėnų“ civilių“, – pridūrė jis.
„Visada laikėme juos azerbaidžaniečiais, bet, deja, neteisėtas separatistinis darinys neleido mums su jais tiesiogiai bendrauti“, – sakė jis, turėdamas omenyje tris dešimtmečius anklavą valdžiusius etninius armėnų separatistus.
Jis sakė, kad Azerbaidžanas pasitelkė vidaus saugumo pajėgas, kurios koordinuoja veiksmus su vadinamosiomis Armėnijos vietos valdžios institucijomis.
„Jos vis dar kontroliuoja miestus“, – teigė jis.
JT misija
Į Kalnų Karabachą sekmadienį, pirmą kartą per tris dešimtmečius, atvyko Jungtinių Tautų misija, pranešė Azerbaidžanas po to, kai beveik visi etniniai armėnų gyventojai pabėgo nuo tada, kai Azerbaidžanas atgavo šio separatistinio anklavo kontrolę.
Azerbaidžano prezidentūros atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad sekmadienio rytą į Kalnų Karabachą atvyko JT misija, daugiausia humanitariniams poreikiams įvertinti.
Tai pirmas kartas per maždaug 30 metų, kai šiai tarptautinei organizacijai buvo leista atvykti į šį regioną.
Tris dešimtmečius regioną kontroliavę armėnų separatistai sutiko sudėti ginklus, paleisti savo vyriausybę ir vėl prisijungti prie Baku po vieną dieną trukusio Azerbaidžano puolimo praėjusią savaitę.
Kalnų Karabacho separatistinio judėjimo pabaiga sudavė skaudų smūgį šimtmečius puoselėtai armėnų svajonei suvienyti, kaip jie teigia, savo protėvių žemes, kurios nuo viduramžių buvo padalytos tarp regioninių valdžių.
Beveik visi iš maždaug 120 tūkst. Kalnų Karabacho gyventojų per kelias ateinančias dienas pabėgo iš teritorijos ir sukėlė pabėgėlių krizę.
Sekmadienį Armėnijoje buvo minima nacionalinė maldos už regioną diena.
Visose šalies bažnyčiose skambėjo varpai, o šalies religinis lyderis Karekinas II vadovavo pamaldoms pagrindinėje šalies Ečmiadzino katedroje netoli sostinės Jerevano.
Dvasininkai puošniais drabužiais giedojo senovines giesmes prie altoriaus po atviru dangumi šalia įspūdingos katedros iš šviesiai rausvo kalkakmenio.
Jerevanas apkaltino Baku etniniu valymu. Šį kaltinimą Baku atmetė ir paragino armėnus nepalikti savo namų bei reintegruotis į Azerbaidžaną, kur būtų gerbiamos jų teisės.
2,8 mln. gyventojų turinti Armėnija susiduria su dideliu iššūkiu – staigiu pabėgėlių antplūdžiu.
Pareigūnai teigė, kad 35 tūkst. žmonių šiuo metu yra laikinai apgyvendinti.
Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija penktadienį paskelbė skubų kreipimąsi dėl 20 mln. Šveicarijos frankų (21 mln. eurų) pagalbos bėgantiems žmonėms.
Šiuo metu Azerbaidžanas veda derybas su separatistų lyderiais dėl reintegracijos, tačiau taip pat sulaiko kai kuriuos aukšto rango buvusios vyriausybės ir karinės vadovybės pareigūnus.
