JAV kariškių planą apjuosti siena daugiausia sunitų gyvenamą rajoną Bagdade daugelis irakiečių lygina su Izraelio pastatyta siena okupuotame Vakarų Krante ir mano, kad ši užtvara pakurstys dar didesnę tarpkonfesinę nesantaiką.
Sunitų Azamijos rajono ir kitų neramių sostinės rajonų atskyrimas betoninėmis užtvaromis gali trumpam sumažinti smurto lygį, sako analitikai. Tačiau tai dar labiau pakenks socialinei struktūrai šiame mieste, kuris iš esmės jau yra padalytas į rytinius šiitų rajonus ir vakarinę dalį, kur gyvena daugiausia sunitai.
"Visa tai yra mėginimas rasti sprendimus, kaip pažaboti smurtą, tačiau tokie sprendimai nėra tai, ko iš tiesų reikia", - Amane sakė įtakingo analitinių tyrimų centro "International Crisis Group" (ICG) Artimųjų Rytų ekspertas Joostas Hiltermannas (Jostas Hiltermanas). - Reikia visų grupių politinio kompromiso".
"Žinau, kad amerikiečiai mėgina pažaboti smurtą, kad galėtų susodinti žmones prie (derybų) stalo, tačiau iš tiesų nematau jokių realių pastangų tai padaryti", - sakė jis.
JAV kariai balandžio 10 dieną pradėjo statyti 5 km ilgio ir 3,5 metrų aukščio betono sieną aplink Azamiją, kurią iš trijų pusių supa šiitų rajonai. Š siena yra dalis naujos JAV karių taktikos saugoti neramius rajonus pastatant betonines užtvaras.
Planuojama, kad Bagdade bus mažiausiai penkios tokios "atskirtos bendruomenės".
Vietos gyventojų protestai ir politikų pasipiktinimas paskatino Irako ministrą pirmininką Nuri al-Maliki (Nurį Malikį) sekmadienį pareikalauti, kad užtvarų statyba būtų sustabdyta, tačiau JAV pareigūnai stojo ginti sienos ir kol kas neaišku, kaip bus elgiamasi toliau.
"Pasakiau, jog baiminuosi, kad ši siena gali sukelti atgarsių, primenančių mums apie kitas sienas, kurias mes atmetame", - sakė N.al-Maliki.
Sunitai šiame plane įžvelgia bauginančias paraleles su Izraelio saugumo užtvara okupuotame Vakarų Krante - betono sienų, tvorų ir kontrolės postų tinklu, kuris buvo sukurtas siekiant apsisaugoti nuo savižudžių sprogdintojų, tačiau taip pat atskyrė dalį palestiniečių teritorijos ir labai apribojo judėjimo galimybes.
"Patinka tai amerikiečiams ar ne, irakiečiai galvoja, kad tai, ką jie daro Irake, yra tas pats, ką izraeliečiai daro Vakarų Krante", - sakė analitikas Mustafa Alani (Mustafa Alanis) iš Dubajaus.
"Amerikiečiai sako, kad užtvaros gali būti perkeltos ir yra laikinos, tačiau jos de facto padalys sostinę o tai turės poveikį visai šaliai", - sakė jis.
"Amerikiečiai neturi aiškios strategijos Irake, - sakė sunitų politikas Husseinas al-Falluji (Huseinas Faludžis). Dabar jie mėgina rasti laikiną sprendimą, net jei tai bus padaryta irakiečių sąskaita".
Kai kurie šiitų lyderiai taip pat priešiškai sutiko šį planą.
"Kai okupacinėms pajėgoms nepavyko tarp Irako žmonių sukurti psichologinių barjerų, jos ėmė statyti tikrus barjerus", - sakė radikaliam šiitų dvasininkui Moqtadai al-Sadrui (Moktadai Sadrui) lojalios parlamento frakcijos vadovas Nassaras al-Rubaie (nasaras Rubajis).
Betoninė siena aplink Azamijos rajoną pradėta statyti gerokai vėliau nei buvo pradėtas įgyvendinti naujausias JAV saugumo planas, kuriame, be kita ko, buvo numatyta 30 000 karių padidinti amerikiečių kontingentą.
Nuo vasario vidurio sostinėje vykdomas saugumo planas laikoma paskutiniu bandymu užkirsti kelią pilietiniam karui tarp Irako gyventojų daugumą sudarančių šiitų ir arabų sunitų.
Bagdade gyvenantys sunitai, kurie labai didžiuojasi savo paveldu ir jų sostinės istorine šlove, įtariai žiūri į bet kokius amerikiečių ir N.al-Maliki vyriausybės, kurioje dominuoja šiitai, ketinimus.
"Nemažai jų save visų pirma laiko irakiečiais ir tik po to sunitais, tačiau pasaulietiškais, - sakė J.Hiltermannas. - Šių žmonių vadinimas sunitais ir jų atskyrimas nuo kitų gyventojų jiems yra didžiausias įžeidimas. Jie žiūri į tai kaip į šiitų mėginimą išstumti juos".
Azamijos rajone sunitė, atsisakiusi nurodyti savo pavardę, sakė, kad šios sienos nereikia.
"Jie nori mus uždusinti ir pakurstyti tarpkonfesinę nesantaiką tarp gyventojų musulmonų", - sakė ji.
