Nuo finansų krizės pradžios 2008-aisiais Europos ir Azijos šalių išlaidos karinėje srityje supanašėjo, sakoma kasmetinėje Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) ataskaitoje. Ateityje į priekį gali išsiveržti Rytai.
Mažiausiai 16 NATO valstybių pastaraisiais metais sumažino savo išlaidas ginkluotei. Ataskaitoje kalbama apie daugiau kaip 10 proc. „apkarpymus“. Kadangi Europos šalis krečia krizė, institutas nemano, kad ši tendencija keisis.
Pasak IISS, mažėjančios Europos investicijos jau neigimai atsiliepia ginkluotosioms pajėgoms. Per NATO misiją Libijoje, pavyzdžiui, kariams trūko sugebėjimų atpažinti taikinius ir vykdyti efektyvią žvalgybą.
Remiantis tyrimu, savo karines išlaidas sumažino ir JAV. Vien tik Europoje Vašingtonas savo karių skaičių sumažins 10 000 iki 70 000. Be kita ko, todėl, kad Pentagonas ateityje dėmesį ketina sutelkti į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
IISS kariniai ekspertai įspėja, nepaisant amerikiečių taupymo politikos, nesumenkinti Jungtinių Valstijų. „JAV liks didžiausia pasaulio karine galia“, – sakoma ataskaitoje.
Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir Australija tuo tarpu spartina Rytų militarizavimą. Pernai jų karinės išlaido padidėjo 3,15 proc., be kita ko – dėl staigaus ekonomikos augimo Azijoje.
Karinis viešpatavimas Azijoje ir toliau priklauso Kinijai, bent jau vertinant karines išlaidas.
IISS spėja, kad ši šalis savo išlaidas nuo 2001 iki 2011 metų daugiau nei padvigubino.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien tik karinės išlaidos nebūtinai reiškia karinės jėgos santykio pasikeitimą.
