„Izraeliečiai nusipirko aerodromą – aerodromą vardu Azerbaidžanas“, – „Foreign Policy“ cituoja neįvardyto aukštas pareigas užimančio JAV administracijos valdininko žodžius, pasakytus pokalbyje su straipsnio autoriumi, žurnalistu Marku Perry.
JAV administracija mano, kad Izraelis gavo priėjimą prie karinių oro bazių Azerbaidžane, tvirtina leidinys, remdamasis informacija, gauta iš Amerikos valdininkų. Ar tai reiškia, kad Izraelis per vieną žingsnį prisiartino prie karo su Iranu? Tiesa, žurnalas praneša: jau po šio straipsnio pasirodymo oficialus Azerbaidžano atstovas pareiškė, kad jo šalis nesuteikė Izraeliui galimybės naudotis savo karinėmis oro bazėmis
Iš pradžių autorius remiasi 2009 metų skubiu diplomatiniu pranešimu „Slapta Azerbaidžano ir Izraelio simbiozė“, kuris vėliau buvo paskelbtas „WikiLeaks“. Donaldas Lu, JAV pasiuntinio Azerbaidžane pavaduotojas, šį pranešimą išsiuntė į Vašingtoną. Jeigu tikėtume dokumentu, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pasakė, kad jo šalies santykiai su Izraeliu – lyg ledkalnis: „devyni dešimtadaliai neregimi akiai“.
Tad dabar JAV administracija, kaip teigia šaltiniai, priėjo išvadą: „Izraelio ir Azerbaidžano aljanso „povandeniniai aspektai“ didina riziką, kad Izraelis smogs Iranui. Neįvardyti šaltiniai Jungtinėse Valstijose – „keturi aukšto rango diplomatai ir karinės žvalgybos pareigūnai“, – teigia, kad Izraelis gavo galimybę naudotis KOP bazėmis prie Irano sienos.
JAV žvalgybos tarnybų vadovybė sunerimusi: Izraelio karinė ekspansija į Azerbaidžaną – kliūtis JAV mėginimams pašalinti trintį tarp žydų ir persų valstybių. „Kaip man paaiškino, dabar mūsų štabai turi nagrinėti ne tik scenarijaus, pagal kurį karas plėsis į Persų įlankos rajoną, pasekmes, bet ir tokio varianto pasekmes, kai karas plėsis į Kaukazą“, – rašo autorius.
Stiprėjantys Izraelio ir Azerbaidžano ryšiai sunkina šių šalių santykius su Turkija, kuri bijo neigiamų ekonominių ir politinių karo su Iranu padarinių.
„Neseniai, lankydamasis su vizitu Teherane, Azerbaidžano gynybos ministras viešai pareiškė, kad jo šalies panaudojimas Iranui atakuoti yra negalimas“- teigiama straipsnyje. Jis pavadino Iraną „broliška ir draugiška šalimi“.
„Bet net jei Azerbaidžano vyriausybė laikysis šios priesaikos, ji vis tiek yra pajėgi suteikti Izraeliui vertingą pagalbą“, – mano autorius. Šaltinis JAV karinėje žvalgyboje pastebėjo: Azerbaidžano gynybos ministras nepareiškė atvirai, kad Izraelio bombonešiams neleis tūpti Azerbaidžane po antskrydžio, o Izraelio padaliniams, kurie ieškos ir gelbės numuštų lėktuvų lakūnus – ten bazuotis.
„Mes atidžiai sekame Irano veiksmus. Bet dabar mes sekame ir tai, ką Izraelis daro Azerbaidžane. Ir mums tai nepatinka“, – pasakė vienas iš neįvardytų šaltinių Jungtinėse Valstijose – žvalgybos pareigūnas, prognozuojantis Izraelio smūgio Iranui pasekmes.
Vasario mėnesį Azerbaidžanas pasirašė su Izraeliu sutartis nepilotuojamiems lėktuvams, priešraketinės gynybos sistemoms ir kitai ginkluotei tiekti už 1,6 mlrd. dolerių. Tuo tarpu tarp Baku ir Teherano prasidėjo didelė trintis: Iranas kaltina Azerbaidžaną, kad šis, kaip teigiama laikraštyje, remiantis Teherano nota, padeda „Izraelyje apmokytų samdomų žudikų grupėms, medžiojančioms Irano mokslininkus“. Baku neseniai paskelbė apie 22 įtariamų Irano šnipų suėmimą.
Kaip ten bebūtų, Azerbaidžano oro uostai duos daug naudos Izraeliui: lėktuvams F-151 ir F-161 nereikės pasipildyti degalų skrendant į Iraną, jei po antskrydžio jie galės nusileisti Azerbaidžane. Tai be galo svarbu, nes, autoriaus turimais duomenimis, Izraelis nedaug teturi degalų papildymo lėktuvų, o degalų papildymo ore patirtis – apskritai minimali. Autorius mano, kad Azerbaidžane yra pati tinkamiausia aviacijos bazė – aerodromas, kur sovietiniais laikais buvo dislokuojami lėktuvai „Su-25“.
Azerbaidžanas gauna naudos iš ryšių su Izraeliu, mano autorius. Izraelis užima antrą vietą tarp Azerbaidžano naftos pirkėjų. Izraelio ginklų pirkimai leidžia Baku apeiti ESBO embargą. „Pagaliau, Azerbaidžano armijos modernizavimas leidžia Iranui aiškiai suprasti, kad kišimasis į Azerbaidžano reikalus gali brangiai kainuoti“ - mano leidinys. Azerbaidžano valdžia užgniaužia „proiranietiškas teroristines organizacijas ir kliudo Irano bandymams varyti agitaciją gyventojų tarpe“, pastebėjo Izraelio-Amerikos ekspertas Aleksanderis Murinsonas.
Savo ruožtu, Izraelio oficialūs asmenys sako, kad jų šalies bendradarbiavimas su Azerbaidžanu karinėje srityje ne tokio jau ir didelio masto. Jie tik pastebi, kad Azerbaidžanas – viena iš nedaugelio musulmoniškų valstybių, kur izraeliečius priima svetingai. 2010 metais Izraelio politikas Efraimas Snehas viename interviu pavadino Azerbaidžaną „pažangos ir šiuolaikiškumo simboliu Kaukazo regione“. „Juoką keliantis tvirtinimas: Azerbaidžanas – banditiška šeimyninė kleptokratija, vienas iš labiausiai korumpuotų režimų pasaulyje“, – komentuoja vienas iš autoriaus informatorių, į pensiją išėjęs JAV diplomatas.
