Pastaruoju metu dažnai girdime pranešimų apie orlaivių variklių gedimus ir aviakatastrofas, kuriose žūsta daugybės žmonių. Susidaro nuomonė, kad lėktuvai krinta daug dažniau nei ankščiau. Tačiau paraleliai egzistuoja nuomonė, kad lėktuvai yra saugiausia transporto priemonė pasaulyje.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ pabandė išsiaiškinti, ar tikrai šiuo metu aviakatastrofų pasaulyje įvyksta daugiau, kokios priežastys turi įtakos šioms nelaimėms ir kada skrendant lėktuvu kyla didžiausias pavojus.
Aviakatastrofų skaičius lieka toks pat
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko manymu, nuomonė, kad aviakatastrofų daugėja – žmonių iliuzija. Tiesiog apie tai daugiau kalbama, taip pat pasitaiko atsitiktinumų, kai sudūžta keli orlaiviai iš eilės.
Tačiau remiantis statistika, šiemet įvyko 26 aviakatastrofos, kurių metu žuvo 889 žmonės. 2009 metais įvyko 30 lėktuvo katastrofų ir žuvo 757 žmonės. Aviation Safety Network apskaičiavo 10 metų lėktuvo katastrofų vidurkį, pagal kurį per metus įvyksta 27 nelaimės ir žūsta 713 žmonės.
CAA atstovas teigia, kad šie skaičiai parodo atitinkamą stabilumą. „Aritmetiškai skaičiuojant, dabar žūsta daugiau žmonių tik dėl to, kad šiuolaikiniai skraidymo aparatai yra daug didesnės talpos. Jei vertintume aviakatastrofas santykine prasme, dabar skraido daug daugiau lėktuvų nei ankščiau, skrydžių skaičius didėja, bet įvyksta tiek pat nelaimių, kaip prieš dešimt metų, vadinasi, sauga pagerėjo, nes procentaliai nelaimių skaičius mažėja“.
Lėktuvai krinta dėl žmogaus kaltės
„Nuo pat aviacijos gimimo pradžios priežastys, dėl kurių krinta lėktuvai, išliko nepakitusios“, – teigia A. Šumskas. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenimis, 80-85% lėktuvų katastrofų įvyksta dėl žmogaus kaltės.
Į žmogiškojo faktoriaus sampratą aviacijoje patenka lakūnų, techninio personalo ir skrydžio valdymo personalo veikla.
„Bet kuris mažytis trūkumėlis sukelia avarinę situaciją, toliau ta avarinė situacija arba nuslopinama, arba dėl neteisingų veiksmų perauga į aviakatastrofinę situaciją, kuri užsibaigia rimtomis pasekmėmis“, – paaiškina CAA direktoriaus pavaduotojas.
VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. Jonas Stankūnas teigia, kad didžioji dalis klaidų aviacijoje įsivelia dėl nepakankamų anglų kalbos žinių, kai pilotai ir skrydžio valdymo personalas neadekvačiai supranta vieni kitus.
Pasaulyje aviacijos darbuotojams yra priimti atitinkami reikalavimai dėl anglų kalbos žinių, kurios turi siekti ketvirtą lygį iš galimų šešių (penktas-šeštas lygis – jau filologinis).
Dar viena priežastis, dėl kurios dažnai susidaro avarinė situacija, tai nepakankama drausmė ir atidumas darbe. Dažnai pasitaiko, kad įgulų nariai atsainiai atlieka pareigas, pasitraukia iš darbo vietos, nežiūri, ką rodo prietaisai, o kilus nesusipratimui, nesugeba laiku sureaguoti.
Pasiruošimo lygis taip pat turi daug įtakos skrydžio saugumui. ICAO įgulų narių ir techninio personalo pasiruošimo lygiui skiria daug dėmesio ir kelia didelius reikalavimus. Tačiau Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) tiek techninei lėktuvų priežiūrai, tiek pilotavimui, tiek apmokymo procesams užkelia dar didesnę kertelę nei ICAO.
„Esmė tame, kad ICAO yra supančiota ir turi atsižvelgti į viso pasaulio valstybių lygį aviacijoje. Ji negali užkelti per didelių reikalavimų, nes paprasčiausiai didžioji dalis valstybių užsidarytų kaip aviacinės“, – paaiškina J. Stankūnas. EASA veikia greitai besivystančios Europos teritorijoje, todėl Europos aviacija sparčiai žengia į priekį ir čia nutinka mažiau nelaimingų atsitikimų.
Technika genda, bet retai
Lėktuvai krinta ir dėl techninių gedimų. Aviakonstruktoriaus V. Kensgailos nuomone, naujovių perteklius, nuolatiniai patobulinimai ir konkurencija aviacijos srityje sukelia daugiausiai avarinių situacijų. „Tai yra progresas, kuris reikalauja aukų“, – teigia aviakonstruktorius.
J. Stankūnas kaip tik pabrėžia didelį šiuolaikinės kompiuterizuotos technikos patikimumo lygį. „Elektroninė sistema rezervuojama trigubai. Galima teigti, kad rezervavus sistemą tris kartus, ji yra absoliučiai patikima“.
Profesorius paaiškino, kad tą patį uždavinį lėktuve lygiagrečiai gali vystyti trys analogiškos sistemos. Pavyzdžiui, ryšio palaikymui reikia vieno siųstuvo, o lėktuve įrengiami trys. Kompiuterinė sistema taip pat rezervuojama tris kartus. Sugedus vienai, įsijungia kita. Stebima, kad tas pats poveikis neišvestų iš rikiuotės visų trijų sistemų, todėl kompiuteriai, valdantys šiuolaikinį skraidymo aparatą, pasirenkami trijų skritingų firmų, kad bet koks vidinis ar išorinis poveikis sukeltų skirtingo tipo gedimus.
Balsas.lt pasidomėjo, kokia specialistų nuomonė apie neseniai avariniu būdu nusileidusį lėktuvą Airbus 380, kurio vienas iš keturių variklių sprogo ore. Kokia priežastis – žmogiškasis faktorius ar technikos klaida?
CAA atstovas A. Šumskas pabrėžė, kad prognozuoti ankstoka, tačiau pilnai tikėtina, kad buvo įsivėlusi konstrukcinė klaida ar defektas gamybos procese, už kurį vėl gi atsakingas žmogus.
Kitos nenumatytos priežastys
Tarp aviakatastrofų priežasčių J. Stankūnas paminėjo ir grubų įsikišimą į valdymą. Dažniausiai tai būna teroristai, užpuolikai arba nusižengiantys taisyklėms aukšto rango pareigūnai.
Tuoj pat pašnekovas prisiminė Lenkijos prezidento Kazcynskio lėktuvo katastrofą. Kaip buvo teigiama žiniasklaidoje, kabinoje atsakingu momentu, kai pilotams reikia susikaupti, už nugaros atsirado įtakingas asmuo, kuris diktavo, ką daryti. Lakūnas priėmė vieną sprendimą, o aukštas pareigūnas liepė kitaip.
Nepalankios oro sąlygos papildo nenumatytų aviakatastrofų priežasčių sąrašą.
Meteorologų darbas reikalauja ne ką mažesnės atsakomybės nei piloto pareigos. Dėl netinkamos oro prognozės, lėktuvas gali būti blogai paruoštas skrydžiui.
Pavyzdžiui, nepalankiausios oro sąlygos – apledėjimai.
„Lėktuvo paviršius yra šaltas, o ore kabo vandens lašeliai, kurių temperatūra žemesnė už nulį. Praktiškai, tai yra skystas ledas, kuris susilietęs su lėktuvo paviršiumi, išsyk paverčiamas lediniu sluoksniu. Nepadengtas specialiuoju skysčiu lėktuvas praranda keliamą galią ir kilimo metu gali virsti ant kurio nors sparno“, – pasakoja J. Stankūnas.
Tokiu atveju nelaimės padės išvengti žmogiškasis faktorius. Meteorologinė tarnyba turi duoti gerą informaciją, lėktuvo įgula atsakingai stebėti, kokios oro sąlygos, o išlydintis lėktuvą aptarnaujantis personalas turi jį gerai paruošti.
„Visada geriau lėktuvą užlaikyti žemėje, patikrinti dar kartą ir jis sėkmingai skris. Kažką pražiopsojus, ore bus labai sudėtinga pasitaisyti“, – pabrėžia profesorius.
Kas pavojingiausia skrydžio metu?
Specialistai vienbalsiai teigia, kad lėktuvo tūpimas – pavojingiausia skrydžio frazė.
Lėktuvo greitis tūpiant yra sumažinamas iki kritinio, kad jis būtų kuo mažesnis susilietimo su žeme akimirką. J. Stankūnas tai apibūdino kaip „sklendimo ties stabilumo riba“ būseną. Didžiausias pavojus tame, kad esant žemam aukščiui, nėra kur pasitaisyti, o padidinti greitį yra labai sudėtinga, tam riekia laiko.
Saugiausia skrydžio fazė – horizontalus skrydis, kurio metu įvyksta mažiausiai aviakatastrofų. Pasiekus atitinkamą aukštį ir gerai stebint erdvę, dažniausiai nekyla jokio pavojaus.
Psichologinė pusė
Pasak V. Kensgailos, moksliniu požiūriu aviacijoje dar yra labai daug kas neišspręsta, todėl ši šiek tiek mistinė sritis sukelia žmonėms tiek emocijų.
„Yra daug neįmintų paslapčių, pavyzdžiui, sparnų paslaptis. Jei vienai arklio jėgai lėktuve bus skirta daugiau 14 kg – lėktuvas nepakils, o jei paverstume paukščio galią arklio jėgomis, tai vienai arklio jėgai tektų 50 kg. Žmogus daug metų bando įminti šią mįslę, tačiau kol kas jam nepavyko“.
Profesoriaus J. Stankūno teigimu, aviacijos katastrofos žmonėms daro daug didesnį psichologinį poveikį nei kitos nelaimės, atsitinkančios žemėje, kurių metu žūsta šimtai ar net tūkstančiai žmonių.
„Kai nukrenta lėktuvas – žmonės labiau jaudinasi, nors iš tikrųjų žuvusiųjų skaičiai aviakatastrofų metu yra daug menkesni nei žuvusiųjų automobilių avarijose“, - pabrėžė profesorius.
V. Kensgaila savaip paaiškino šį reiškinį: „Kai mašinos ar kitas žemės transportas sugenda, jis nekrinta, tiesiog sustoja ir viskas. Jei sustoja lėktuvas, jis automatiškai krinta žemyn“.
Pašnekovo teigimu, skridimo orlaivių neišvengiamumas sukelia žmonėms stresą. „Lėktuvui nėra pamainos, lėktuvas yra lėktuvas – turi skristi. Žemėje mes galime rinktis, ar važiuoti automobiliu, ar traukiniu, ar kita transporto priemone“.
