1950 m. buvo sukonstruotas branduolines bombas skraidinantis „Convair B-58 Hustler“. Tai buvo pirmasis veikiantis bombonešis, galintis skristi 686 m/s greičiu (dvigubai greičiau už garsą). Nors technologija buvo nepaprastas patobulinimas, judėjimas tokiu greičiu reiškė, kad pilotai negali saugiai katapultuoti iš savo lėktuvo, todėl reikėjo sukurti naują sistemą.
Sugalvota idėja turėjo du etapus. Pirmiausia, užtraukus išankstinio išmetimo rankeną, piloto kojos būtų sukišamos į kapsulę. Po to, prieš išskleidžiant parašiutą, būtų užtraukiama antroji svirtis, kuri pilotą ir kapsulę paleistų į orą. Tada kapsulė, kurioje būtų sudėtos maisto ir vandens atsargos pilotui, lėtai nusileistų ant žemės arba vandens, kuriame jis plūduriuotų, laukdamas pagalbos.
Kaip jau galite įsivaizduoti, kapsulė nebuvo patvirtinta iš karto, todėl ją reikėjo išbandyti su bedarbiais ir lokiais (kurie taip pat yra bedarbiai).
Portalas „Gizmodo“ pranešė, kad prieš atliekant tolesnius bandymus su Amerikos juodaisiais lokiais, Himalajiniais rudaisiais lokiais ir šimpanzėmis, eksperimentai buvo atlikti su bedarbiais Amerikos piliečiais. Pagal idėją, gyvūnai turėjo imituoti piloto svorį ir dydį. Užuot tai padarę naudodamiesi avarinio testavimo manekenais, jie paprasčiausiai suleisdavo vaistų lokiams ir prisegdavo juos kėdėje su išmetimo mechanizmu.
Lokiai pateko į paskutinį bandymų etapą, kuriame jie turėjo būti katapultuojami lėktuvui skrendant.
Lokiai ir šimpanzės buvo naudojamos norint išsiaiškinti galimus kapsulės trūkumus. Pastebėjus lokių kaulų lūžius, buvo aptiktas ir trūkumas – sėdynės drebėjo išmetimo metu. Tada kapsulė buvo patobulinta ir dar kartą išbandyta su gyvūnais, kol galiausiai buvo sukurta kapsulė saugi pilotams žmonėms.
Bandymų metu lokiai patyrė įvairių sužalojimų. Keli patyrė kaulų lūžius, jiems atsivėrė žaizdos, nors visi jie išgyveno pakankamai ilgai, kad vėliau būtų tiesiog užmigdyti. Na, o po to jie dar buvo ir skrodžiami.
Bombonešis „išėjo į pensiją“ mažiau nei po dešimtmečio.
