Austrijos teisingumo ministerijos pareigūnai įtariamojo Sausio 13-osios žudynių byloje Michailo Golovatovo paleidimą aiškina tuo, esą nebuvo laiku gauta pakankamai informacijos, ir per laiką pasikeitusiomis teisės normomis.
Europos arešto orderyje minimi nusikaltimai buvo įvykdyti 1991-aisiais, tai yra daug laiko iki tol, kol buvo apsispręsta dėl Europos arešto orderio. Todėl dabartinės normos netaikomos, bet taikomos tos, kurios tada, t. y. 1991 metais, galiojo, aiškinama Austrijos teisingumo ministerijos pozicijoje, kurią cituoja tinklapis „orf.at“.
Kitas austrų argumentas yra tas, kad esą įtarimai buvusiam KGB pareigūnui nebuvo pakankamai individualizuoti – „kas ir konkrečiai kam turėtų būti daroma“.
„Todėl norėta iš Lietuvos per tam tikrą laikotarpį gauti daugiau informacijos, tačiau neatėjo joks atsakymas. Todėl, Teisingumo ministerijos požiūriu, žmogus negalėjo ilgiau būti sulaikytas“, – teigiama paaiškinime.
Tuo tarpu tame pačiame straipsnyje minimas Insbruko universiteto Europos teisės ekspertas Walteris Obwexeris aiškina, kad Europos arešto orderis turėjo būti vykdomas.
„Europos arešto orderis privalo būti išduotas kompetentingos teisinės institucijos. Nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas asmuo, įrodymai neprivalo būti pateikti“, – aiškino V. Obvekseris.
Generalinis prokuroras mano, kad Lietuva išlaikė procedūras, numatytas tarptautinėse sutartyse dėl ekstradicijos. Pasak Dariaus Valio, austrai du kartus buvo kreipęsi į Lietuvos pareigūnus. Pirmą kartą – prašydami išversti Europos arešto orderį į vokiečių kalbą ir sukonkretinti įtarimo turinį. Tai buvo padaryta.
Neatmetama, kad įtariamajam išvykus į Rusiją ir šios bylos nagrinėjimą teks organizuoti jam nedalyvaujant.
Įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, buvusį KGB karininką M. Golovatovą, pagal Europos arešto orderį austrai sulaikė ketvirtadienį ir kitą dieną jį paleido. Rusijos žiniasklaida praneša, kad M. Golovatovas jau grįžo į Rusiją.
