Šis vakuumas entuziastingiems jauniems muzikos gerbėjams, tokiems kaip Marija Šchan, paliko tik vieną alternatyvą – internetą, vienintelį nevaržomų naujienų ir pramogų šaltinį jaunajai viso pasaulio kartai.
„Net galvoju įsidėti Eurovizijos logotipą į savo kompiuterio darbalaukį“, – naujienų agentūrai AFP iš Rusijos remiamų separatistų faktinės sostinės Donecko sakė ši 18-metė, norinti tapti džiazo dainininke.
„Bet abejoju, kad mokytojai palankiai į tai pažiūrės“, – kikendama pridūrė ji.
Prognozuojama, jog šiemet daugiau kaip 200 mln. žmonių stebės Euroviziją, kurios spindesys ir absurdo atspalvis sukuria spektaklį, žavintį ištisas europiečių kartas.
Tačiau šiemet konkursą iš dalies temdo politinis Maskvos ir Kijevo ginčas dėl Kijevo atsisakymo leisti dalyvauti Rusijos atstovei Julijai Samoilovai. Charizmatiškai prie invalido vežimėlio prikaustytai dainininkei atvykti į Ukrainą buvo uždrausta dėl koncerto Kryme, surengto praėjus metams po Rusijos įvykdytos šio pusiasalio aneksijos 2014-aisiais.
Reaguodami rusai atsisakė transliuoti Euroviziją ir taip nenoromis sukūrė pogrindinę Eurovizijos gerbėjų „sektą“ Ukrainos karo zonoje.
Ellos Fitzgerald šešėlyje
Ginčas dėl J.Samoilovos nėra tarp svarbiausių prioritetų žmonėms, išgyvenusiems trejus karo metus, nusinešusius daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių. Per šį konfliktą pramoninis Rytų Ukrainos regionas liko sugriautas ir įklimpęs skurde.
Tačiau sprendimas netransliuoti Eurovizijos iš daugelio regiono gyventojų, kurių yra beveik 4 mln., atėmė retą prošvaistę ir progą primiršti kasdienius vargus.
Prasidėjus karui separatistai nutraukė Ukrainos televizijos transliacijas, kad vietos gyventojai negirdėtų, kaip Kijevo pranešėjai vadina juos „teroristais“ ir kaltina Rusiją režisuojant ir remiant karą. Kremlius šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Separatistų lyderiai taip pat įvedė naktinę komendanto valandą, kuri reiškia, jog tokie žmonės kaip M.Čchan ir jos draugės bendrai žiūrėti Eurovizijos gali rinktis tik kitą dieną po vakarinių transliacijų.
M.Čchan ir dar dvi jaunos Marijos svajoja įkurti džiazo trio MMM ir trečiadienį būsima grupė susirinko žiūrėti vieno iš pusfinalių. Tą patį jos planuoja po šeštadienį vakare įvyksiančio finalo.
Merginos kiekvieną pasirodymą profesionaliai nagrinėja kolegijos repeticijų kambarėlyje, kuriame stovi pianinas ir kabo nespalvotas velionės džiazo deivės Ellos Fitzgerald (Elos Ficdžerald) portretas.
M.Čchan kritikavo Rusijos pasirinktą J.Samoilovą dėl „silpno vokalo ir prasto anglų kalbos tarimo“.
„Manau, kad Rusija ją siuntė dėl politinių priežasčių“, – sakė M.Čchan.
Kijevas seniai tvirtina, kad Maskva tyčia parinko prie invalido vežimėlio prikaustytą dalyvę, žinodama, kad jai bus uždrausta atvykti. Ukrainos teigimu, tikslas buvo pelnyti simpatijas ir pakirsti Ukrainos reputaciją.
„Kultūrinis renesansas“
Tačiau ne visi Donecko muzikantai apgailestauja, kad nematys Eurovizijos. Jevgenijus Ryba, populiarios vietos roko grupės „Duglas“ pagrindinis dainininkas, šią ekstravagantišką popmuzikos šventę vertina su didele paniekos doze.
„Tai nėra tikra muzika, – sarkastiškai sakė šis 40-metis per pertrauką vietos muzikos kavinėje. – Per televiziją nerodo Eurovizijos? Puiku. Jie čia nerodo ir Indijos kriketo.“
J.Rybos grupė koncertavo Donecke praėjusį sekmadienį, kai Kijeve įvyko Eurovizijos atidarymo ceremonija. Jis tvirtino, kad jo ir kitų rengiami šou iš karo griuvėsių pakėlė „kultūrinį renesansą“ ir prislopino nuolatinį krizės regione pojūtį.
M.Čchan sutinka, kad „niekas iš tikrųjų nežino, kokioje šalyje galiausiai gyvensime“, bet pasijuokė iš minties, kad muzikos scena Donecke pakilo iki tarptautinių standartų.
„Tikiuosi, jog mūsų kultūra taip pakils, kad vieną dieną ir mes galėsime dalyvauti konkursuose“, – sakė ji.
