Prancūzų radijas „Europe 1“, remiantis šaltiniais šalies žvalgyboje, teigia, kad V. Putinas neatsisakė planų veržtis į Ukrainą, nepaisant to „jis labai gerai supranta, kad situacija labai įtempta“.
Šaltinis praneša, kad V. Putinas tolimesnį Ukrainos likimą spręs remiantis derybomis su JAV ir NATO. Prancūzijos žvalgyba prognozuoja tris įvykių Ukrainoje scenarijus:
Pirmasis – tiesioginis Rusijos kariuomenės įsiveržimas. Pasienyje su Ukraina jau dabar dislokuota nuo 100 iki 150 tūkst. rusų karių ir didžiulis karinės technikos kiekis. Šio scenarijaus atveju prognozuojama labai daug aukų iš abiejų pusių. Šaltinis skelbia, kad Didžiosios Britanijos valdžia jau yra numačiusi skubų savo piliečių evakuacijos planą.
Antrasis scenarijus kol kas nuosaikiausias iš visų – prijungti tik ir dabar de facto kontroliuojamą Donbaso regiono teritoriją (fiktyvias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas). Prancūzų kariuomenės generolai mano, kad tai gali būti realiausias iš visų galimų variantų. Šią teoriją patvirtina ir neseniai Rusijoje pasigirdęs politikų siūlymas „surengti LNR ir DLR referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“.
Šis planas iš esmės tiktų Rusijai, kuri galėtų išprovokuoti regione aštrų konfliktą, kad vėliau galėtų įvesti ten kariuomenę siekiant „apsaugoti“ savo šalies piliečius. Okupuotose Ukrainos teritorijose yra dalijamos Rusijos pilietybės, o nuo 2019-ųjų tokių asmenų, oficialiais duomenimis, ten jau susikaupė apie 500 tūkst.
Trečiasis scenarijus – nuosaikesnis pirmojo variantas. Šiuo atveju Rusija bandytų „sujungti“ Krymą su savo teritoriją Ukrainos pietuose ne tik jūros keliu, bet ir žemėje.
Prancūzų šaltinio teigimu, neatmetama, kad Rusija yra pasirengusi kare prieš Ukrainą panaudoti generolo Valerijaus Gerasimovo strategiją. Šis siūlo totalų karą ekonominiame, informaciniame ir kariniame frontuose.
Savo derybų su JAV atstovais metu Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas eilinį sykį pareikalavo iš NATO „betoninių“ garantijų, kad Ukraina ir Gruzija netaps šio aljanso narėmis. Rusija taip pat pastebėta nuo šių metų pradžios perkelianti karinius dalinius iš Tolimųjų Rytų į šalies vakarus.
NYT: Rusija į pasienį su Ukraina perkelia jau ir sraigtasparnius
Leidinyje „New York Times“ pranešama, kad Rusijos prezidentas ir toliau vysto idėją kariniu būdu „išspręsti Ukrainos problemą“. Šiuo tikslu jis į pasienį perkelia ir karinių oro pajėgų sraigtasparnius.
Remiantis JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos kariuomenės kiekis pasienyje su Ukraina išlieka panašus į tą, kuris buvo praėjusių metų pabaigoje – apie 100 tūkst. karių. Anksčiau žvalgyba prognozavo šiame regione net 175 tūkst. rusų karių 2022 m. pradžioje.
Tačiau Rusija ir toliau telkia papildomą karinę techniką. Skelbiama, kad aviacija būtų itin svarbus faktorius tuo atveju, jeigu V. Putinas įsakytų pulti Ukrainą. Ekspertai pareiškė, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie naikintuvus, tačiau ir apie krovininius lėktuvus, smogiamuosius sraigtasparnius.
JAV atstovai perspėja, kad šalčiai gali prisidėti prie Rusijos karinės agresijos pradžios, nes karinei technikai patogiau judėti įšalusia žeme. Gruodis ir sausio pradžia buvo nepakankamai šalti, tai galėjo priversti V. Putiną atidėti puolimą iki vasario pradžios.
Skelbiama, kad J. Bideno administracija yra nurodžiusi meteorologams įdėmiai stebėti orų prognozę Ukrainoje ir Rusijoje. Tuo metu Ukrainos gynybos ministerija praneša, kad okupuotoje Donbaso teritorijoje yra paskelbta rezervininkų mobilizacija. Teigiama, kad okupantų valdžia netgi skelbia vengiančių karinės tarnybos asmenų paiešką.
