„Šalis prarasta ne tik todėl, kad jos neužimsi karine jėga, bet ir todėl, kad jos liaudis mato tave ne kaip draugą, o kaip agresorių“, – kalbėjo C. Ashton, nuo 2009 m. iki 2014 m. atstovavusi Europos Sąjungos užsienio politikai ir savu laiku ne kartą susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ji atkreipė dėmesį, kad po to, kai Kremlius pradėjo karą, ukrainiečiai apie Rusiją teigiamų minčių tikrai neturi. „Jei jis (Kremliaus diktatorius V. Putinas) kada nors manė, kad Rusijos invazija Ukrainoje reikš, kad Ukraina ims puoselėti šiltus ir teigiamus jausmus Rusijai ir norės su ja užmegzti glaudesnius santykius, tereikia pažvelgti į tai, kas nutiko ukrainiečiams“, – sakė C. Ashton.
C. Ashton teigimu, daugelis ukrainiečių per Rusijos pradėtą karą neteko artimųjų ir kartu su vaikais buvo priversti bėgti iš šalies. „Kodėl jie turėtų turėti kokių nors teigiamų minčių apie Rusiją? Kodėl jiems turėtų atrodyti, kad Rusijai įdomu kažką remti ir kažkam padėti?“, – pridūrė ji.
Buvusi ES užsienio politikos agentūros vadovė pabrėžė, kad Kremliaus diktatoriaus troškimas „priversti Ukrainą tapti Rusijos dalimi arba lygiuotis tik į Rusiją“ yra nepriimtinas.
Paklausta, ką Europa turėtų daryti šioje situacijoje, C. Ashton atkreipė dėmesį, kaip svarbu toliau padėti Ukrainai: „Padėkite Ukrainai, net jei manote, kad derybos yra geriausias būdas šiam konfliktui išspręsti“.
Jos teigimu, jei tik Ukraina norėtų derėtis, ji tai daryti turėtų iš galios pozicijos. „Ukraina turi būti kuo stipresnė“, – pabrėžė buvusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Pranešama, kad Ukrainos misija ESBO pareiškė, jog sprendimas pradėti plataus masto Ukrainos invaziją Rusijai tapo strategine katastrofa, tačiau Kremlius vis dar nenori to pripažinti ir negailėdamas gyvybių tęsia karo veiksmus.
