Didėja grėsmė, kad Armėnija ir Azerbaidžianas gali vėl pradėti kariauti dėl ginčytino Kalnų Karabacho, keldamos grėsmę regiono stabilumui ir Vakarų energijos šaltiniams. Apie tai antradienį įspėjo Briuselyje įsikūrusi Tarptautinė krizių grupė.
„Ginklavimosi varžybos, susidūrimai pasienyje, karo retorika ir beveik visiškas taikos derybų žlugimas didina galimybes, kad Armėnija ir Azerbaidžianas vėl grįš prie karo“, – teigiama organizacijos pranešime.
Apsišaudymai tapo dažnesni pastaraisiais mėnesiais prie paliaubų linijos Karabache, kur etniniai armėnų separatistai, remiami Jerevano, perėmė jo kontrolę iš Azerbaidžiano per karą XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje – tuomet žuvo 30 tūkst. žmonių.
„Nei viena vyriausybė neplanuoja puolimo artimiausiu metu, bet susišaudymai, kurie per metus pražudė 30 žmonių, gali lengvai netekti kontrolės“, – įspėjo Tarptautinė krizių grupė.
Azerbaidžianas vis pagrasina panaudoti jėgą, kad susigrąžintų Karabachą, jei taikos derybos, vedamos tarptautinių tarpininkų, neduos patenkinamų rezultatų. Tuo metu Armėnija yra įspėjusi apie plataus masto atsaką, jei Baku pradės kokius nors karinius veiksmus.
Abi šalys išplėtė savo ginkluotąsias pajėgas nuo paliaubų 1994 metais, o tai reiškia, kad atsinaujinęs karinis konfliktas galėtų būti kur kas kruvinesnis negu ankstesnis karas.
„Nė viena pusė greičiausiai nelaimėtų lengvai ar greitai“, – teigia Tarptautinė krizių grupė.
Rimtas kovos prasiveržimas keltų grėsmę naftos ir dujų vamzdynams, kurie eina arti Karabacho ir tiekia Kaspijos jūros naftą iš Azerbaidžiano į Europos rinkas.
Konfliktas taip pat galėtų įtraukti kaimynines šalis, tokias kaip Turkija, kuri Karabacho klausimu remia Azerbaidžianą, ir Rusiją, kurios karių yra Armėnijoje, teigia organizacija.
Ji ragina abi puses imtis žingsnių sumažinti įtampą ir pasirašyti dokumentą, patvirtinantį pagrindinius konflikto išsprendimo taikiu būdu principus.
