Visiškas užtemimas – kai Mėnulis nusidažys kraujo raudonumo spalva ir atsidurs šešėlyje – truks kiek daugiau nei valandą, rašoma „Metro“.
Visišką užtemimą matys Šiaurės ir Pietų Amerika, Europa – pusiaujo ir dalinio užtemimo fazės pradžią, o Azija galės stebėti astronominio šou pabaigą.
Europoje visišką užtemimą matys tik vakarinė Didžiosios Britanijos dalis, Airija, Portugalija, centrinė Ispanija ir šiaurės vakarų Prancūzija. Čia Mėnulis kovo 14 d. 3.57 val. Rytų laiku (Lietuvos laiku 10.57 val.) pirmą kartą pasislinks į Žemės pusiaują.
Geriausia proga pamatyti kruvinai raudoną Mėnulį bus 6.19 val. Rytų laiku (Lietuvos laiku 13.19 val).
Vakarų ir Vidurio Europoje dalinį užtemimą bus galima stebėti prieš pat Mėnuliui nusileidžiant.
Kaip vyksta Mėnulio užtemimas?
Mėnulio užtemimai – tai subtilus Žemės, Saulės ir Mėnulio šokis, poetiškai pažymėjo astronomai.
Ekspertai teigė, kad Žemė turi du šešėlius. Tamsiausias centrinis šešėlis vadinamas tikruoju šešėliu, o išorinis – pusšešėliu.
Kadangi Žemė yra didesnė už Mėnulį, per užtemimą, jos šešėlis gali visiškai apgaubti visą Mėnulio paviršių.
Pusiaujinis Mėnulio užtemimas yra pirmoji Mėnulio užtemimo fazė, kai jis praeina pro Žemės pusiaują. Po to įvyksta dalinis užtemimas, kai Žemės šešėlis pamažu apgaubia Mėnulį, aiškina mokslininkai.
Visiško užtemimo metu mūsų palydovą visiškai sugeria šešėlis. Mėnuliui tolstant, įvyksta antras dalinis ir pusiaujinis Mėnulio užtemimas, pažymi astronomai.
Pasak mokslininkų, „Kruvinasis Mėnulis“ įvyksta dėl to, kad mažytis saulės šviesos ruoželis pralekia pro Žemės atmosferą ir tarsi kino projektorius ant balto lapo atkuria šio reiškinio spalvas.
Taigi vietoj įprastos blyškios spalvos Mėnulis nusidažo tokiomis spalvomis kaip šviesiai raudona ar tamsiai oranžinė, aprašė ekspertai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
