Maža Kaukazo valstybė pastaraisiais metais stiprino savo ryšius su Vakarais, kartu kaltindama Maskvą, kad ši nesugebėjo jos apsaugoti nuo aršiausio priešo Azerbaidžano.
„Išreikšdama Armėnijos žmonių valią, iškėlusi uždavinį paversti Armėniją saugia, patikima ir išsivysčiusia šalimi, Armėnija skelbia stojimo į ES proceso pradžią“, – sakoma įstatymo projekte. Iš 107 parlamentarų 63 balsavo už, septyni – prieš, taip atverdami kelią antrajam svarstymui.
Įstatymų projektai paprastai praeiti tris svarstymus, kad taptų įstatymais.
Opozicijos frakcijos boikotavo balsavimą.
Rusijai palanki partija „Turiu garbės“ apkaltino vyriausybės įstatymų leidėjus, kad jie kelia pavojų šalies laisvajai prekybai su Eurazijos ekonomine sąjunga (EAES) – Rusijos vadovaujamu ekonominiu bloku, kurį sudaro kelios buvusios sovietinės valstybės.
„Šis įstatymo projektas yra dar vienas populistinis dabartinių valdančiųjų triukas, kuriuo siekiama sukurti nepagrįstus lūkesčius“, – pareiškė ji.
Trečiadienį Rusija pareiškė, kad Armėnija ir toliau gauna „dividendų“ iš narystės EAES. „Šie dividendai yra daugiau nei akivaizdūs“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Silpstantys ryšiai su Kremliumi
Jerevano ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo po 2023 m., kai per žaibišką Azerbaidžano puolimą Baku Kalnų Karabacho regione buvo sutriuškinti Armėnijos remiami separatistai.
Armėnija kaltino Rusiją, kuri regione turėjo beveik 2 000 „taikdarių“ karių, kad ši nieko nedarė, kad užkirstų kelią kovoms ir vėlesniam daugiau kaip 100 000 armėnų pasitraukimui iš Kalnų Karabacho.
Praėjus keturioms dienoms po puolimo, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą pareiškė, kad dabartiniai Jerevano saugumo aljansai yra „neefektyvūs“ ir „nepakankami“.
2024 metų vasarį jis įšaldė Armėnijos dalyvavimą Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO) – kelių buvusių sovietinių valstybių gynybinėje organizacijoje, panašioje į NATO.
Jerevanas taip pat prieš Maskvos valią prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) – šis žingsnis įpareigoja šalį areštuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis apsilankytų Armėnijoje.
Kartu Armėnija užmezgė glaudesnius ryšius su ES, paskelbdama apie derybas dėl vizų režimo liberalizavimo su bloku 2024 m. rugsėjį, ir sustiprino gynybos ryšius su Prancūzija.
2024 m. liepos mėnesį ji surengė karines pratybas su JAV kariais.
Rusija su nerimu reagavo į šiuos veiksmus ir apkaltino Jerevaną bandymu nutraukti ryšius.
Maskva valdė Kaukazo regioną iš pradžių Rusijos imperijos laikais, o paskui sovietmečiu.
Praėjusiais metais Rusija paskelbė, kad išveda savo taikdarius iš Kalnų Karabacho ir išsiunčia iš šios Kaukazo valstybės kai kuriuos karius bei pasieniečius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
