Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją. Maža to, kad Rusijos kariuomenė turi savo karinę bazę šalyje, bet abi valstybės yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narės.
Ekspertai pažymi, kad pagrindinė laimėtoja yra Turkija, įrodžiusi savo galią regione. Rusijai prognozuojamas įtakos Armėnijoje stiprinimas.
„Ištikimas sąjungininkas“
Armėnijos koziris – Rusija, šių metų birželį rašoma propagandinėje „Sputnik“. „Armėnijoje yra Rusijos karinė bazė, respublika priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kitaip tariant, ji yra Rusijos karinė sąjungininkė“, – rašoma „Sputnik“.
Nepadėjo ir 2017-aisiais pasirašyta papildoma sutartis, numatanti bendro karinio kontingento kūrimą. Tuometinis Rusijos Dūmos NVS šalių komiteto pirmininkas Konstantinas Zatulinas pažymėjo, kad dokumento ratifikavimas „taps regiono nuraminimo priemone“.
„Mes galime visiškai tiksliai pasakyti, kad šiandien Kaukaze Rusija turi tik vieną ištikimą sąjungininką – Armėniją. Gali skirtingai vertinti to priežastis – ir krikščioniškas artumas, ir faktas, kad Armėnija apsupta iš visų pusių toli gražu ne draugiškiausių kaimynių. Susitarimas tampa raminimo instrumentu, tai – gynybinė sąjunga“, – pasakojo tuomet K. Zatulinas.
Armėnų politologas: tai – Rusijos pralaimėjimas
Pasirašytas trišalis susitarimas dėl karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache – tai Rusijos pralaimėjimas ir Armėnijos išdavystė. Tokią nuomonę „Echo Moskvy“ išdėstė armėnų politikos apžvalgininkas Aikas Chalatianas.
„Susitarimas – tai Armėnijos išdavystė. Didžioji dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad Pašiniano pasirašytas susitarimas – tai nacionalinių Armėnijos interesų išdavystė. Rusija nori iš situacijos išpešti nors kažką, tačiau tai yra faktiškai jos pralaimėjimas Pietų Kaukaze, nes galima sakyti, kad Maskva pripažino savo pralaimėjimą Ankarai ir Baku, arba tiesiog nenorėjo su jais priešpriešos. Visame pasaulyje tai vertins būtent taip – tai, kad Rusija parodė savo silpnumą“, – pareiškė A. Chalatianas.
Jo teigimu, reakcija gali išsiplėsti ir į kitas regiono šalis, kur „Rusijos interesai kirsis su Turkijos“. „Aš manau, kad Rusija jau galutinai neteko Azerbaidžano. Alijevas ne sykį kartojo, kad su Turkija dabar kuriama nauja geopolitinė realybė. Dabar neaišku, kaip vystysis įvykiai kituose regionuose, nes bus padarytos išvados dėl Rusijos politikos“, – cituojamas ekspertas.
A. Chalatiano teigimu, esant tokioms aplinkybėms, susitarimą galima buvo pasirašyti pačioje karinio konflikto pradžioje, be tokių netekčių. „Buvo kita išeitis, jėgos pasipriešinimui nebuvo išsunktos. Jeigu reikėjo jau tokio susitarimo, reikėjo eiti pirmą dieną, o ne po tokių netekčių. Dabar rinktis tokį žeminantį susitarimą žmonės nebemato prasmės. Armėnų bendruomenei tai nusivylimas. Kita vertus, tai yra atskaitos taškas naujam karui“, – aiškino jis.
Politologai: Rusija parodė silpnumą, bet išpeš naudos Armėnijoje
Rusijos politologas Arkadijus Dubnikovas pažymėjo, kad formaliai kalbant, laimėjo Azerbaidžanas, kartu su Turkija. „Iš kitos pusės, armėnams pavyko išlaikyti okupuotos teritorijos šerdį, neatidavus jos Azerbaidžano kontrolei“, – aiškino ekspertas.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Rusijos pozicija Kalnų Karabacho klausimu parodė jos negebėjimą užtikrinti savo įsipareigojimų Armėnijai KSSO. Politologo manymu, R. T. Erdoganas sumaniai pasinaudojo tuo, kad Rusijai dabar, be Armėnijos, ir taip netrūksta rūpesčių (neramumai Baltarusijoje, sankcijos dėl A. Navalno nuodijimo): „trečiojo fronto“ atidaryti Kremlius nedrįsta.
„Rusija dar sykį parodė, kad ji nesugeba būti aiškia Armėnijos sąjungininke, vykdyti KSSO įsipareigojimų.
Kalbėdamas apie galimą Turkijos ir Rusijos konfliktą dėl Kalnų Karabacho, ekspertas kiek anksčiau pažymėjo, kad tai yra neįmanomas variantas. „Jau buvo tokie dramatiški konfliktai, vos ne iki diplomatinių santykių nutraukimo ir karo paskelbimo. Tačiau ir po numušto lėktuvo, ir po ambasadoriaus nužudymo, du autokratai sėsdavo, susitardavo ir pradėdavo spindėti draugiškumą bei optimizmą. Rusija net nepažymi tiesioginio Turkijos kišimosi į konfliktą, Maskvai nėra pagrindo aštrinti santykius su Ankara. Tai yra satelitų karas tarp Rusijos ir Turkijos, tiksliai toks pats, kaip ir buvo Sirijoje ir, iš dalies, kaip yra sakoma, dabar vyksta Libijoje“, – „Business Gazeta“ pasakojo jis.
Ukrainos analitinio centro ekspertas Ilja Kusa pažymėjo, kad šioje situacijoje pagrindiniai naudos gavėjai – Turkija ir Rusija. „Turkija gavo tai, ko norėjo. Ji atėjo į Pietų Kaukazą kaip viena iš moderatorių“, – „Current Time“ pasakojo ekspertas.
Pasak jo, Rusija, savo ruožtu, „nesikišo į konfliktą ir neišleido ten savo resursų, o dabar galės sustiprinti savo kontrolę Jerevane, dėl ten vyraujančios politinės krizės.
