Armėnija sutartį dėl ginklų pirkimo pasirašė su Prancūzijos ginklų gamintoju PGM, sakė šios šalies gynybos ministras Surenas Papikianas. Spaudos konferencijoje Jerevane jis dalyvavo kartu su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu.
Pastaraisiais metais, išaugus konfrontacijai su kaimyniniu Azerbaidžanu, Armėnija siekia sustiprinti savo gynybą.
„Armėnija priėmė kariuomenės modernizavimo idėją, ketiname pasitelkti savo pačių priemones ir valstybių partnerių pagalbą, – sakė S. Papikianas. – Svarbiausia, kad galėtume panaudoti visas taikos priemones savo sienoms ginti.“
Sandorio vertės ministrai neatskleidė.
Abi šalys taip pat pasirašė susitarimą, pagal kurį Prancūzija apmokys penkis armėnų karius savo karo akademijoje „Saint Cyr Coetquidan“. Paryžius taip pat pasisiūlė padėti rengti puskarininkius.
S. Lecornu patvirtino, kad prancūzai atsiųs karinį patarėją, kurio specializacija – antžeminės oro gynybos sistemos, kad padėtų Armėnijai apsisaugoti nuo „potencialių agresorių smūgių“ prieš civilius gyventojus.
Paklaustas apie pašlijusius Jerevano ir Maskvos – istorinės sąjungininkės – santykius, S. Lecornu teigė, kad Armėnija „kreipiasi į partnerius, kurie tikrai užtikrina saugumą“.
Į Jerevaną jis atvyko ketvirtadienio vakarą, kartu su Prancūzijos parlamento nariais ir gynybos pramonės atstovais.
Jerevanas savo tradicine sąjungininke Maskva nusivylė dėl to, ką laiko Kremliaus neveiklumu sprendžiant ilgalaikę Armėnijos konfrontaciją su Azerbaidžanu.
2023-iųjų spalį Prancūzija paskelbė apie gynybos įrangos pardavimą Armėnijai, tuo sukeldama Azerbaidžano pyktį. Apie susitarimą paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baku pajėgos iš armėnų separatistų atėmė atskilusį Kalnų Karabacho regioną.
Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, dešimtmečius trunkančiame konflikte dėl Kalnų Karabacho kontrolės atlieka tarpininkės vaidmenį. Po to, kai Azerbaidžanas užėmė šį regioną, iš jo išvyko apie 100 tūkst. etninių armėnų.
