Tarp iki dantų ginkluotų kaimynų...
Nuogąstavimų, kad Armėnija, atsidūrusi tarp dviejų ugnių – galimos agresijos prieš Siriją ir Iraną, turės priimti ir pabėgėlių srautą, kad turi pripažinti geriau ginkluotų kaimynų pranašumą, kupinas pasaulio armėnų diasporos problematiką nušviečiančiame JAV administruojamame portale PanARMENIAN.Net (tai kartu ir globalinė armėnų naujienų agentūra) neseniai paskelbtas Karine Ter-Sahakyan straipsnis „Regionas ant karo ir taikos ribos“.
Autorė teigia, kad karas regione vyksta ne tiek tarp sunitų ir šiitų, o greičiau tarp JAV ir Rusijos, kurios varžosi dėl viešpatavimo didžiulėje erdvėje nuo Šiaurės Afrikos iki Vidurio Azijos ir Kinijos bei Indijos.
Armėnijos sostinė Jerevanas (nuotr. Balsas.lt)
Armėnijos kaimynai, ypač Turkija ir Iranas, turi milijonines armijas, kurias bet kada gali sukelti ant kojų, o dingstis visada atsiras. Autorė rašo, kad Irano kariuomenė susideda iš dviejų nepriklausomų dalių – Islamo Respublikos armijos (Army of theIslamic Republic, AIR) ir Islamo revoliucijos sargybos korpuso (Islamic Revolutionary Guards Corps, IRGC), tai yra iš viso 523 tūkst. žmonių, dar 350 tūkst. yra atsargoje, o apie 40–60 tūkst. tarnauja pusiau karinėse žinybose. Be to, IRGC pavaldžios pasipriešinimo pajėgos „Basidž“ („Basij“ Resistance Force), kuriose yra apie 12,6 mln. iraniečių, tarp jų – moterų ir vaikų.
Turkijos karinės pajėgos, įeinančios į NATO sudėtį, be rezervistų, sudaro 720 tūkst. žmonių. Karo metu gali būti mobilizuota iki 90 tūkst. apmokytų šauktinių, tarp jų – 38 tūkst. pirmos eilės rezervistų.
O Armėnijos armija susideda tik iš 50–70 tūkst. žmonių, atsargoje – dar apie 210 tūkstančių. Bet autorė priduria, kad dar svarbiau moralinis armijos nusiteikimas, kuris gali pakeisti karo veiksmų eigą, ir pateikia pavyzdį: Kalnų Karabacho išvaduojamąjį karą laimėjo Arcacho armija, nors ją skaičiumi ir technika gerokai pranoko Azerbaidžanas, kuris tolimaisiais 1992-aisiais buvo pasitelkęs net samdinius modžahedus (arcachai – armėniškas Kalnų Karabacho teritorijoje nuo seno gyvenusios tautos pavadinimas).
Skamba globaliniai patarimai
Straipsnyje prognozuojama, kad netolimoje ateityje Pietų Kaukazo valstybės grįš į ankstesnes metropolijas – osmanų, persų ar rusų. Bet Gruzija pradėjo dreifuoti link NATO, vienaip ar kitaip padėdama atgimti Osmanų imperijai su Pirmojo pasaulinio karo sienomis. Azerbaidžanas bus padalintas tarp Irano ir Rusijos, bet jo likimas labiau priklausys nuo Kaspijos jūros išteklių, nes energijos resursai visais laikais kėlė didžiųjų metropolijų susidomėjimą.
Armėnijos sostinė Jerevanas (nuotr. Balsas.lt)
Apibūdinusi nestabilumo regione priežastis ir perspektyvas, K. Ter-Sahakyan rašo, kad tas nestabilumas susijęs ne vien tik su Irano branduoline programa, neva plėtojama kariniais tikslais, bet ir su Izraelio ir Pakistano branduoliniu ginklavimusi, netgi su neramiu Afganistanu, kuris kimšte prikimštas ginklų.
„Jungtinėms Tautoms, JAV ir Vakarams apskritai reikia ne apginkluoti smogikus ir priiminėti pavojingas rezoliucijas, o palikti Artimųjų Rytų bei Vidurio Azijos šalis ramybėje“, – rekomenduoja autorė, o pabaigoje, svarstydama, kad armėnai sėdi lyg ant parako statinės, skėsteli rankomis: visiškai neaišku, kas bus su Armėnija, nes tiek daug norinčių pasinaudoti jos teritorija energijos išteklių tranzitui, ypač kai Amerikai ir Europai reikia tiek naftotiekių iš Kaspijos regiono...
Skurdžiausia šalis Europoje?
Šios Jerevane dirbančios apžvalgininkės svarstymai atspindi tą bejėgišką situaciją, kurioje yra atsidūrusi Armėnija. Netgi kitapus Juodosios jūros esanti Moldova, jau gerą dešimtmetį vargingiausios Europos valstybės titulą perėmusi iš Albanijos, neseniai po dvejų metų pertraukos pagaliau išsirinko ketvirtąjį prezidentą – 63 metų buvusį Aukščiausiosios teisėjų tarybos pirmininką Nicolae Timofti, kuris paskelbė savo geopolitinį prioritetą – laipsnišką suartėjimą su Rumunija ir integraciją į Vakarų struktūras.
O štai Armėnija, kaip pernai vasarą skelbė žurnalas „Forbes“, blogiausių pasaulio ekonomikų sąraše užima tvirtą... antrąją vietą po Madagaskaro. 2009 m. dėl pasaulinės krizės įtakos ir nevykusio valstybinio aparato darbo šios posovietinės šalies ekonomika susitraukė 15 procentų. Apie pramonės nuosmukį liudija sumažėjęs brangakmenių importas iš Rusijos, mat Armėnija garsėja jų apdorojimo technologijomis.
Žinoma, Armėnijai išsiveržti iš savotiškos saviizoliacijos nepadeda ir įsisenėję stereotipai dėl Kalnų Karabacho konflikto, kuris tęsiasi štai jau du dešimtmečius. Kaip pranešė dienraščio „Lragir“ svetainė Lragir.am, pernai birželį Rusija įtraukė Turkiją į ginčą dėl Kalnų Karabacho ir taip keliaklupsčiauja prieš Osmanų imperijos palikuonis, pati stiprindama savo įtaką Kaukaze. Ką gi tokiu atveju lieka daryti Armėnijai, klausia portalas. Ir pateikia atsakymą: ardyti šiuos planus, pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis apginti savo interesus, o tai padės nuo valdžios nušalinti Dmitrijų Medvedevą ir jo komandą. Jeigu rusų tauta to negalės padaryti viena, jai padės kitos, nors ir reikės daug aukų, nes pasimetusi ir kapituliuojanti Rusija nuolaidžiauja osmanams...
O vežimas nė iš vietos...
Štai tokie avantiūristiniai ir, tiesą sakant, balansuojantys ant provokacijos ribos raginimai. Juolab kad tie patys Rusijos rinkėjai neseniai pasirinko dar ryžtingesnį šalies lyderį, kuris 2008-ųjų rugpjūtį įžiebė karą su Gruzija, paskatino nuo jos atsiplėšti dvi separatistines respublikas, reiškia agresyvius valstybinius interesus į buvusius sovietinius pakraščius.
Armėnijos sostinė Jerevanas (nuotr. Balsas.lt)
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Vladimirui Putinui strategiškai naudingas Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Maskva taip gali tampyti šių posovietinių šalių priklausomybės virvutes, ir šiuo atveju Jerevanas yra stipriau pririštas prie savo buvusios šeimininkės negu Baku. Priešingai, nei emocingai rašė „Lragir“, Armėnijos vadovai patenkinti bendradarbiavimu su Rusija gesinant šį konfliktą. Pernai liepą rusų savaitraštis „Novoje vremia“ po prezidento Seržo Sargsjano susitikimo su Jerevane apsilankiusiu Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejum Lavrovu rašė, kad Armėnijos vadovas „nuoširdžiai dėkojo Rusijai už pastangas sureguliuojant Kalnų Karabacho konfliktą“, kad Maskva dar Kazanėje pateikė 10 punktų padėties sureguliavimo planą. Bet jo nepakanka, ir iki šiol vežimas nepajudėjo iš vietos...
Atvirkščiai: Jerevanas reiškia vaikiškus protestus kitai konflikto pusei. Antai Armėnijos visuomeninė televizija kovo pradžioje oficialiai paskelbė, kad atsisako dalyvauti gegužę Baku vyksiančiame „Eurovizijos“ dainų konkurse „dėl antiarmėniškos Azerbaidžano politikos“...
