Armėnai visame pasaulyje penktadienį minės Osmanų imperijoje vykusių jų tautiečių žudynių, nusinešusių apie 1,5 mln. žmonių gyvybių, pradžios 100-ąsias metines, toliau didėjant įtampai dėl Turkijos nenoro pripažinti tuos įvykius genocidu.
Per ceremoniją memoriale, esančiame ant vienos kalvos viršūnės sostinėje Jerevane, armėnai dės žvakes ir gėles prie amžinosios ugnies, o pasaulyje gyvenantys jų tautiečiai, kurių daugelio protėviai pabėgo į kitas šalis dėl tų žudynių, minės gedulingą sukaktį už tūkstančių kilometrų nuo Armėnijos esančiuose miestuose.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kaip tikimasi, bus tarp nedaugelio lyderių, atvyksiančių į atminimo ceremonijas Armėnijoje, bet Jerevane nebus daugelio kitų, nenorinčių pabloginti santykių su Ankara.
Per ketvirtadienį surengtą neįprastą ceremoniją Armėnų Bažnyčia paskelbė šventaisiais visus žmones, prieš šimtmetį nužudytus Osmanų pajėgų. Manoma, kad tai buvo visų laikų didžiausia kanonizacijos ceremonija.
Daugiau negu 20 šalių, tarp jų Prancūzija ir Rusija, yra pripažinusios armėnų genocidą, kaip tuos įvykius siūlo vadinti daugelis istorikų.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas smerkia armėnų genocidą ir kad dalis kaltės dėl šio kraujo praliejimo tenka ir tuometei Vokietijos imperijai.
J.Gaucko kalba tų žudynių pradžios 100-ųjų metinių išvakarėse buvo pirmasis kartas, kai Berlynas oficialiai pavartojo genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti, ir veikiausiai išprovokuos piktą Ankaros, palaikančios su Berlynu glaudžius gynybos ir prekybos ryšius, reakciją.
„Šiuo atveju mes, vokiečiai, privalome susitaikyti su praeitimi, atsižvelgdami į mūsų bendrą atsakomybę – galbūt bendrą kaltę dėl genocido prieš armėnus“, – jis sakė per ekumenines pamaldas Berlyne.
Vokietija buvo pasiuntusi karių, kurie dalyvavo „planuojant ir, iš dalies, vykdant deportacijas“, pridūrė J.Gauckas.
Ankara trečiadienį jau atšaukė savo ambasadorių iš Vienos, reaguodama į Austrijos įstatymų leidėjų pareiškimą, kuriame armėnų žudynės smerkiamos ir įvardijamos genocidu.
Turkija sako, kad žuvo tik iki 500 tūkst. armėnų ir kad daugumą tų aukų lėmė karo veiksmai bei badas, todėl tie įvykiai nevadintini genocidu.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) Pirmojo pasaulinio karo metais vykusias žudynes ketvirtadienį įvardijo tik kaip „baisias skerdynes“.
Prognozuojama, kad milijonai žmonių dalyvaus minėjimuose Jerevane, Paryžiuje, Los Andžele ir kitur.
Diena anksčiau Armėnijoje buvo surengta kanonizacijos ceremonija, per kurią buvo paskelbti šventaisiais visi pusantro milijono armėnų, anot istorijų, žuvusių per tuos tragiškus įvykius.
Ceremonija prie Armėnijos pagrindinė Ečmiadzino katedros netoli Jerevano baigėsi 19 val. 15 min. vietos laiku, o tie skaitmenys -1915 - simbolizavo metus, kai prasidėjo žudynės.
„Pragaištingais armėnų genocido metais milijonai mūsų žmonių buvo iš anksto apgalvotu būdu iškeldinti ir išžudyti, patyrė ugnį ir kalaviją, paragavo karčių kankinimų ir sielvarto vaisių“, – per tas pamaldas sakė Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vadovas, katalikosas Karekinas II.
„Genocido kankinių paskelbimas šventaisiais neša naują gyvybę teikiantį kvėpavimą, orumą ir palaiminimą mūsų nacionaliniam bei dvasiniam gyvenimui“, – pridūrė jis.
Armėnija ir didžiulė pasaulio armėnų diaspora dešimtmečius kovojo, kad Osmanų pajėgų 1915–1917 metais vykdytos žudynės būtų pripažintos tikslingu genocidu.
Tačiau šiuolaikinė Turkija, susikūrusi ant subyrėjusios Osmanų imperijos pamato, iki šiol atsisako tai padaryti, o Ankaros ir Jerevano santykiai tebėra įšaldyti.
Ankara sako, kad argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.
Retame interviu, kurį ketvirtadienį parodė Turkijos televizija, Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas išreiškė viltį, kad abi šalys sugebės rasti bendrą kalbą.
„Akivaizdu, kad abiejų tautų susitaikymą turės įvykti Turkijai pripažinus genocidą“, – jis sakė televizijai „CNN-Turk“.
Prieš atminimo ceremonijas Turkija sukėlė diplomatinę audrą, smerkdama Europoje stiprėjantį „rasizmą“.
Anksčiau šį mėnesį Ankara taip pat atšaukė savo pasiuntinį iš Vatikano, kai popiežius Pranciškus armėnų žudynes pavadino „pirmuoju XX amžiau genocidu“.
Turkija penktadienį priims pasaulio lyderius, atvyksiančius minėti Galipolio mūšio pradžios 100-ųjų metinių, nors ši ceremonija organizuojama viena diena anksčiau.
S.Sargsianas kaltino Ankarą sąmoningai „stengiantis nukreipti pasaulio dėmesį“ nuo minėjimų Jerevane.
JAV prezidentas Obama toliau vengia įvardyti armėnų žudynes genocidu
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad per Pirmąjį pasaulinį karą vykusios armėnų žudynės buvo „baisios skerdynės“, bet vengė įvardyti tuos įvykius genocidu, padidėjus įtampai tarp Armėnijos ir Turkijos prieš tos tragedijos pradžios 100-ąsias metines.
Penktadienį sukanka 100 metų nuo tada, kai Osmanų imperijos pajėgos pradėjo žudynes, anot Armėnijos, nusinešusias 1,5 mln. žmonių gyvybių. Tuo tarpu Turkija tvirtina, kad tuo metu žuvo iki 500 tūkst. žmonių – daugiausiai dėl karo ir bado, taip pat nepripažįsta tų įvykių genocidu.
„Osmanų imperijos armėnai buvo deportuojami, žudomi ir verčiami žygiuoti, kol mirdavo. Jų kultūra ir paveldas jų senovinėje tėvynėje buvo ištrinti, – B.Obama sakė skaitydamas pranešimą, kurio žodžiai buvo atsargiai parinkti. – Per šiurpų smurtą, nuo kurio kentėjo visos šalys, žuvo pusantro milijono armėnų.“
Prezidentas pažymėjo, kad nuo tų persekiojimų pabėgę armėnai atliko svarbų indėlį šalyse, kuriose jie įsikūrė – įskaitant Jungtines Valstijas.
„Vykstant toms baisioms skerdynėms, Amerikos ir Armėnijos žmonės užmezgė bendražmogiškus saitus“, – sakė jis.
Baltieji rūmai vengė vadinti tuos įvykius genocidu, nors praeitą mėnesį JAV įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, raginančią B.Obamą būtent taip įvardyti armėnų žudynes.
2008 metais, kai tuometis senatorius B.Obama siekė būti išrinktas prezidentu, jis žadėjo „pripažinti armėnų genocidą“.
Ketvirtadienį B.Obama sakė, kad jo požiūris į šį klausimą nepasikeitė, bet ir vėl vengė naudoti genocido terminą.
„Nuosekliai dėsčiau savo požiūrį į tai, kas įvyko 1915 metais, ir mano požiūris nepasikeitė. Visiškas, atviras ir teisingas šių faktų pripažinimas atitinka visų mūsų interesus, – aiškino jis. – Vertiname požiūrius, išsakytus popiežiaus Pranciškaus, Turkijos ir Armėnijos istorikų, taip pat daugelio kitų, kurie siekė nušviesti šį tamsų istorijos skyrių.“
Popiežius Pranciškus šį mėnesį įvardijo armėnų žudynes genocidu, išprovokuodamas Ankaros įtūžį.
JAV iždo sekretorius Jacobas Lew (Džeikobas Liu) penktadienį vadovaus JAV prezidento delegacijai Armėnijoje per žudynių pradžios 100-ųjų metinių atminimo ceremonijas.
Vokietijai tenka dalis atsakomybės dėl armėnų genocido, sako Vokietijos prezidentas
Vokietija smerkia prieš šimtmetį Osmanų imperijos pajėgų vykdytą armėnų genocidą, nusinešusį 1,5 mln. žmonių gyvybių, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas), pridūręs, kad jo šaliai tenka dalis kaltės dėl to kraujo praliejimo.
J.Gaucko kalba tų žudynių pradžios 100-ųjų metinių išvakarėse buvo pirmasis kartas, kai Berlynas oficialiai pavartojo genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti. Prezidentas taip pat neįprastai aiškiai pripažinimo, kad tuometė Vokietijos imperija atliko vaidmenį tuose įvykiuose.
„Šiuo atveju mes, vokiečiai, privalome susitaikyti su praeitimi, atsižvelgdami į mūsų bendrą atsakomybę – galbūt bendrą kaltę dėl genocido prieš armėnus“, – jis sakė per ekumenines pamaldas Berlyne.
Vokietija buvo pasiuntusi karių, kurie dalyvavo „planuojant ir, iš dalies, vykdant deportacijas“, pridūrė J.Gauckas.
J.Gaucko pareiškimas veikiausiai išprovokuos piktą Ankaros, palaikančios su Berlynu glaudžius gynybos ir prekybos ryšius, reakciją.
Vokietijoje taip pat gyvena apie 3 mln. etninių turkų bendruomenė, susiformavusi iš žmonių, atvykusių pagal „svečių darbininkų“ programą, vykdytą praeito amžiaus 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
