Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.
Iš pirmo žvilgsnio Rusijos prezidento apsilankymas Pietų Amerikoje gali atrodyti kaip paprastas naujai išrinkto vadovo vizitas, per kurį siekiama užmegzti ar sutvirtinti jau egzistuojančius ekonominius ir kultūrinius ryšius. Tačiau pažvelgus atidžiau ryškėja, kad apsilankymas Pietų Amerikoje atspindi Rusijos mėginimą įsitvirtinti jai iki šiol sunkiai prieinamoje geopolitinėje erdvėje. Tai patvirtina Argentinos ir Rusijos santykių raida, kurios pagrindiniais akcentais pastaruoju metu tapo viešos šių valstybių vadovų deklaracijos apie strateginę partnerystę ir gruodžio mėnesį pasirašytos dvišalės sutartys. Jos nužymi abipusio bendradarbiavimo pradžią įvairiose srityse. Viena iš jų – energetika.
„20 proc. Argentinos elektros energijos yra pagaminama su rusiška įranga“ – šiuos ne be pasididžiavimo nuskambėjusius Rusijos premjero Vladimiro Putino žodžius vertėtų suprasti kaip įžangą į intensyvesnį energetinio bendradarbiavimo etapą. Artimiausiu metu parduodama įranga taps tik viena iš sudedamųjų, bet toli gražu ne svarbiausia šio bendradarbiavimo dalimi.
Tarpvalstybinio energetikos verslo mastą iš dalies atskleidė antrosios pagal dydį Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ lapkričio mėnesį paviešinti ketinimai įsigyti 20 proc. Ispanijos energetikos įmonės „Repsol“ akcijų. Atrodytų, kuo čia dėta Argentina? Nors dėl „Repsol“ akcijų paketo pardavimo Rusijos kompanijai labiausiai baiminosi Ispanijos vyriausybė, savo ruožtu sukeldama ekonomikos apžvalgininkų nerimą dėl Ispanijos energetikos rinkos ateities, verta priminti, kad „Repsol“ taip pat yra didžiausia privati energetikos bendrovė ispaniškai kalbančiose Pietų ir Centrinės Amerikos šalyse. O kad su „Repsol“ kontrole siejama pusiausvyra Argentinos energetikos rinkoje, patvirtina Rusijos energetikos ministro Sergejaus Šmatko deklaracija Argentinos prezidentės Cristinos Fernandez de Kirchner vizito Rusijoje metu. Joje buvo užsiminta, kad „esant reikalui „Lukoil“ pirkimo akcija sulauks politinės Rusijos paramos“.
Gruodžio mėnesį „Lukoil“ sumažino ketinamų įsigyti akcijų dalį ir netrukus nukėlė pirkimo datą neapibrėžtam laikui. Tačiau „Lukoil“ vis dėlto įžengė į Argentinos energetikos rinką, trejiems metams pasirašydama bendradarbiavimo sutartį su Argentinos energetikos įmone „Enarsa“. Taip Argentina rado alternatyvą iš Venesuelos ir Bolivijos tiekiamoms naftai ir dujoms. Sutarties pasirašymo išvakarėse Argentinos planavimo ir investicijų ministras Julio de Vido teigė, kad jo šalis „pasinaudos „Lukoil“ suteikiamomis galimybėmis“. Konkrečiai „Lukoil“ suteiktos galimybės reiškia ne tik naftos tiekimą Argentinai palankiomis kainomis, bet ir netoli Buenos Airių statomas naftos saugyklas ir netrukus atsidarysiančią „Lukoil“ atstovybę Argentinoje.
Argentinos ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje toli gražu neapsiriboja vien „Lukoil“ užkariaujama rinka. D. Medvedevas prasitarė sieksiąs susitarimo dėl Rusijos dalyvavimo tiesiant dujotiekį tarp Bolivijos ir Argentinos. Bolivija, kurios teritorijoje yra antrieji pagal dydį Pietų Amerikoje gamtinių dujų telkiniai, 2007 m. kovo mėnesį pasirašė sutartį su Argentina dėl 1,5 milijardo JAV dolerių vertės dujotiekio tiesimo. Jį nutiesus Argentinai tiekiamų gamtinių dujų kiekis išaugtų keturgubai. Neabejotina, kad pasiekusi susitarimą su Argentina Rusija sutvirtintų savo pozicijas kaimyninių valstybių energetikos rinkose. Beje, kai kuriose iš jų Rusija jau senokai nebe viešnia: naujų gamtinių dujų telkinių paieška Bolivijoje praėjusiais metais buvo patikėtos ne kam kitam, o Rusijos koncernui „Gazprom“...
Taigi, Kremliaus siekiama strateginė partnerystė su Argentina įgauna apčiuopiamą pavidalą energetikos sektoriuje, tačiau tuo šalių bendradarbiavimas nesibaigia. Gruodžio mėnesį oficialaus Argentinos prezidentės vizito Maskvoje metu pasirašytos sutartys abi šalis suartina ir kitose, ne mažiau svarbiose srityse.
Rusijos atominės energetikos koncernas „Rosatom“ pasirašė susitarimą su Argentinos planavimo ir investicijų ministerija dėl taikaus branduolinio kuro panaudojimo partnerystės. Tuo pačiu metu pasirašytais memorandumais Rusija ir Argentina įsipareigojo bendradarbiauti komercinio arbitražo, geologinių tyrimų ir tarpbankinių operacijų srityse. Šie susitarimai kloja pamatus naujam bendradarbiavimui, o intensyviais prekybiniais ryšiais Rusija ir Argentina yra susijusios jau kurį laiką: per pastaruosius ketverius metus abipusė prekyba išaugo penkis kartus ir jos apyvarta sudarė 1,3 mlrd. JAV dolerių. Numatoma, kad 2009 m. dvišalės prekybos apimtis sieks jau 2 mlrd. dolerių.
Tarptautinėje žiniasklaidoje nedrąsiai buvo užsiminta ir apie karinį šalių bendradarbiavimą, kurio pradžia – dar 2007 m. rugsėjo mėnesį prasidėjusios derybos dėl rusiškos karinės technikos pirkimo1.
Dėl šių susitarimų Argentina iškyla kaip viena iš labiausiai patikimų Rusijos partnerių Pietų Amerikoje. Tačiau optimistiška D. Medvedevo ir C. Fernandez de Kirchner strateginės partnerystės ir daugiapolio pasaulio vizija vargu ar sulauks palankios Jungtinių Amerikos Valstijų reakcijos. Tad ar tikrai Argentina bus svarbiausia Rusijos partnere Pietų Amerikoje, parodys netolima ateitis.
Aurimas Dunauskas
