Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį pripažino, kad siūlėsi aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukė Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė šiuo metu nepageidaujama.
Tokia Kyjivo pozicija dėl F.-W. Steinmeierio, buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai atsiprašiusio už pernelyg nuolaidžią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, Vokietijoje daugelio buvo įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.
„Manau, pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad atvyks kancleris ir galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, be kita ko, ir dėl ginkluotės tiekimo“, – sakė jis transliuotojui ZDF.
Vokietijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, o kancleris vadovauja vyriausybei.
O. Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų Rytų Ukrainoje likimas „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“, tačiau jie nėra pažadėti.
Laikas yra labai brangus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas,.. miršta, prievartaujami, žudomi mūsų vaikai“, sakė O. Arestovičius.
Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, kalbėjo V. Zelenskio patarėjas.
O. Scholzas jaučia vis didesnį vokiečių spaudimą didinti paramą Ukrainai, jau septynias savaites kovojančiai su šalį užpuolusiomis Rusijos pajėgomis, dėl kurių brutalių veiksmų žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.
Kancleris, kuris, kaip ir F.-W. Steinmeieris, yra socialdemokratas, prasidėjus karui pažadėjo drastiškas permainas Vokietijos gynybos ir užsienio politikoje bei reikšmingą karinių išlaidų didinimą.
Tačiau jis iki šiol atmetė raginimus pasekti kitų ES vadovų pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive, taip pat atsisakė siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę, visų pirma – dėl istorinių priežasčių.
Vokietija iki šiol siuntė į Ukrainą gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leistuvus ir „žemė–oras“ tipo raketas.
Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo vyriausybėje, ministrams iš Žaliųjų partijos raginant siųsti Ukrainai daugiau ginkluotės.
