„Mes pavargome, Ukrainos jėgos nusilpo, o priešininkas išmoko. Ir tai, kad Rusijos kariuomenė nėra „stipri“, o „ilga“, deja, taip pat faktorius – „per ilga“ reiškia ir „stipri“, – paaiškino Oleksijus Arestovičius, kodėl antroji karo pusė bus sunkesnė. Jo teigimu, Rusija turi daug rezervų, kurie yra koncentruojami ir ruošiami puolimui.
Karybos ekspertas pažymėjo, kad tai nebus „puiki karo operacija“, kuomet elitiniai rusų daliniai atvažiuoja ir nugali. Tai bus iš dalies demoralizuotų, sumuštų ir pusiau surinktų dalinių puolimas. Tačiau jie jau bus „mušti“, o už „vieną muštą du nemuštus duos“ – rusai bus atsargesni ir veiks pagal „visus karo mokslu standartus“.
O. Arestovičius ironiškai pažymėjo, kad šaltakraujiškumo kartais pritrūksta patiems ukrainiečiams – „pasitaiko atvejų, kai bandoma priešą užmėtyti kepurėmis“.
„Laukia sudėtingas periodas. Bus ir sunkių pranešimų iš fronto: ir netektys bus, ir atsitraukimai, ir kokio nors Kramatorsko pasikartojimas – mes juk turime reikalų su rusais, jie kaip daužė civilių pastatus, taip ir toliau daužys. Antroji problema – nėra tos tvirtybės, kad visa tai atlaikytume, dirva išseko“, – aiškino O. Arestovičius.
Jo teigimu, dabar ukrainiečiams, ypač Vakarų Ukrainoje, miestuose, iš kurių jau atsitraukė Rusijos pajėgos, pasireiškia „kaltės jausmas“ – jie sveiki, gyvi ir džiaugiasi, o Mariupolyje, fronte ar kitose Rusijos puolamose vietose likę ukrainiečiai kovoja dėl savo gyvybių. „Kažkur ten Mariupolyje kenčiama, o mes čia mėgaujamės ir ne kenčiame. Kažką nužudė Bučoje, o aš pralaukiau Vakarų Ukrainoje. Šis nepagrįstas kaltės jausmas grauš stipriau negu visi pranešimai apie tariamus cheminio ginklo panaudojimus“, – aiškino jis.
O. Arestovičiaus teigimu, būtent šis kaltės jausmas ir sukelia „kaltųjų paieškos“ ir „kas atidavė Mariupolį“ nuotaikas, kas leistų ant kažko perkelti tą kaltės jausmą. Ukrainos prezidento patarėjas akcentavo, kad Mariupolio „niekas neatidavinėjo“.
Ekspertas pateikė ir kelis patarimus, kaip žmonėms psichologiškai atlaikyti sudėtingą valstybei momentą: galvoti apie visumą, o ne savo kiemą, naujienas skaityti, kaip „žvalgybininkai“ – bandyti suprasti net ir priešiškų žinučių logiką, ir nustoti blogai galvoti apie kitus žmones. O. Arestovičius paaiškino, kad „tas, kuris apie žmones galvoja blogai – griauna pats save“.
Taip pat jis akcentavo, kad dabar pasimatys tikroji žmonių tvirtybė: „Būti stipriu, kai žiūrime šimtus sušaudytų rusų tankų ir belaisvių yra viena, o kai rodo sušaudytus ukrainiečių belaisvius ir tankus yra jau visai kas kita <...>“.
