Iki šiol populiariausios emigrantų kryptys neabejotinai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija. Tačiau dabar šios šalys jau turi rimtą konkurentę – Vokietiją. Septynerius metus apribojimus įsidarbinti lietuviams taikiusi šalis pagaliau atvėrė savo darbo rinką. Jau dabar vokiečiai išskėstomis rankomis laukia gydytojų, slaugių, aukštos kvalifikacijos specialistų, o kiek daugiau nei po trijų mėnesių apribojimų neliks niekam.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais Vokietija nebuvo itin populiari tarp emigrantų: 2009-aisiais šią šalį rinkosi 1350 išvykimą deklaravusių lietuvių, o dar ankstesniais metais – 1349. Tai – vos apie 6 proc. emigrantų, kai tuo tarpu išvykimą į Jungtinę Karalystę 2009-aisiais deklaravo net 33 proc. lietuvių.
Tačiau neabejojama, kad šįmet vykstančiųjų į Vokietiją srautas bus gerokai didesnis. Taip spėti leidžia ne tik lietuvių graibstomi kol kas negausūs darbo pasiūlymai šioje šalyje, bet ir išaugęs susidomėjimas vokiečių kalbos kursais. Daugelis lietuvių suskubo mokytis vokiškai dar praėjusiais metais, o pastaraisiais mėnesiais lankančiųjų kursus skaičius išaugo maždaug penktadaliu.
Vilioja įspūdingi atlyginimai
Ieškantieji darbo Vokietijoje turėtų kreiptis į patikimus įdarbinimo tarpininkus ar oficialias Vokietijos įdarbinimo įstaigas, užuot pasikliovę privačių asmenų skelbimais internete ir spaudoje.
Tiesa, nemokantiems vokiečių kalbos daugelis šios šalies įdarbinimo įstaigų yra neįveikiama tvirtovė. Paprastai darbo skelbimai pateikiami vokiškai, o darbdaviai iš pretendentų reikalauja ne tik kvalifikacijos, darbo patirties, bet ir gerų vokiečių kalbos žinių.
Ar įmanoma susirasti darbą Vokietijoje mokant tik lietuviškai? Internete galima rasti skelbimų ir lietuvių kalba. Itin viliojantys pasiūlymai yra gydytojams, slaugėms, senyvo amžiaus žmonių prižiūrėtojams. Gydytojams siūlomas atlygis per mėnesį (neatskaičius mokesčių) – net apie 5,5 tūkst. eurų (19 tūkst. litų).
Tuo tarpu pasiūlymus nekvalifikuotiems darbininkams galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Ne visą darbo dieną dirbantiems statybininkams siūlomas mėnesio uždarbis – apie 1,3 tūkst. eurų (4,5 tūkst. litų).
Tiesa, už tarpininkavimą padedantieji susirasti darbą Vokietijoje prašo įspūdingo atlygio – nuo 1,5 iki 5 tūkst. litų.
Politikai susidomėjo imigrantais
Ne paslaptis, kad nemažai lietuvių pasišovė vykti ieškoti laimės į Vokietiją vos prasidėjus 2011-iesiems.
Tačiau Berlyno lietuvių bendruomenės narys Gintaras Vazgys ragina, užuot skubėjus, pirmiausia išmokti vokiečių kalbą. Juolab kad šiuo metu Vokietijoje politinės partijos kelia daug triukšmo dėl daugybės kalbos nemokančių ir į visuomenę nesiintegruojančių užsieniečių. Tad ir į kalbos nemokėjimą dabar reaguojama kur kas jautriau nei, tarkim, prieš 15 metų.
Pasak G. Vazgio, vokiečiai tikrai supranta neanglakalbio anglų kalbą ir yra netgi labai tolerantiški, kai žmogus „laužytai“ ar darkytai kalba vokiškai. Tačiau tai nekeičia fakto, kad Vokietijoje vokiečių kalba – būtina.
„Nuolaida dėl kalbos nemokėjimo gali būti padaryta tik labai aukštos kvalifikacijos specialistui, kuris ką tik atvyko. Bet jam vis tiek parūpins mokytojus, kurie per trumpą laiką išmokys vokiečių kalbos“, – sako jis.
Juodadarbių vokiečiai nelaukia?
Nemokantiems vokiečių kalbos darbininkiškų specialybių ar kitų vokiečiams ne pačių būtiniausių profesijų atstovams tikėtis susirasti darbą – naivu ir beveik nerealu. Nebent pagelbėtų seniai šioje šalyje uždarbiaujantys giminaičiai ar draugai.
Konkurenciją ieškantiems darbo apsunkina ir tai, kad Vokietijoje, ypač Berlyne, yra pakankamai daug vietinių „užsieniečių“, kurie ne tik moka vokiškai, bet ir turi vokišką pasą.
Berlyno lietuvių bendruomenės narys G. Vazgys taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje darbo rinka yra kitokia nei Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Čia nėra didelės nekvalifikuotos darbo jėgos paklausos, tik viešbučių ir slaugos sektoriuose. Vokietijoje reikalingiausi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Reikia nusiimti rožinius akinius
Galimybė dirbti Vokietijoje vilioja ir pedagogus. Mokantieji vokiečių kalbą tikisi, kad pavyks įsidarbinti vietinėse švietimo sistemos įstaigose, kiti mokytojai viliasi gauti darbo savaitgalinėse lituanistinėse mokyklose.
„Savaitgalinė lituanistinė mokyklėlė tikrai nėra ta darbovietė, iš kurios mokamo atlygio galima išgyventi. Tokios mokyklėlės neturi lėšų, jos sunkiai susimoka už patalpų nuomą, o 4–5 mokytojai čia dirba arba iš altruizmo, arba už simbolinį užmokestį“, – kalbėjo Berlyno lietuvių bendruomenės narys.
Tuo tarpu vokiečių mokyklose dirbančių pedagogų atlyginimai yra dideli, jiems suteikiamos geros socialinės garantijos. Tačiau norint tapti pedagogu, reikalingas specialus išsilavinimas, įgytas Vokietijoje. Į tokias studijas užsieniečiams patekti labai sunku, tad dirbti vietinėje švietimo sistemoje galėtų tikėtis nebent svarbus mokslininkas. Tuo tarpu darbas ikimokyklinėse įstaigose yra apmokamas gerokai prasčiau.
Kur galėtų įsidarbinti vokiečių filologiją baigusieji lietuviai? Viena iš galimybių susirasti darbą pagal specialybę – kreiptis į užsieniečių centrus, kurie ieško vokiečių kalbos mokytojų imigrantams.
Kur galima užsidirbti daugiau?
Vokietijoje nedarbo lygis siekia 6,7 proc., tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje – 7,8 proc., o Airijoje – net 13,9 proc. Gal Vokietijoje ne tik bedarbystė mažesnė, bet ir atlyginimai didesni?
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, sunku vienareikšmiškai pasakyti, į kurią šalį labiau apsimoka vykti: „Lyginant pagal vidutinio darbo užmokesčio statistiką – ir Airijoje, ir Jungtinėje Karalystėje vidutinis darbo užmokestis didesnis.“
Remiantis 2009 metų Vokietijos Statistikos biuro duomenimis, Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo 141 euras per mėnesį (10,8 tūkst. litų). Mažiausiai apmokami sektoriai – apgyvendinimo paslaugos ir maisto ruošimas (1886 eurai, t. y. 6,5 tūkst. litų).
Vokietijoje nėra bendrai nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Jis skirtingas pagal atliekamą darbą ir geografinę padėtį. Rytinėje Vokietijos dalyje mažesnis. Pavyzdžiui, minimalus komercinių patalpų valytojo valandos darbo užmokestis yra 6,5 euro (22,4 lito), o angliakasio – 12,41 euro (43 litai).
Jei lygintume vidutines išlaidas būstui išlaikyti ir maistui, Vokietijoje jos yra maždaug penktadaliu didesnės negu Jungtinėje Karalystėje. Maisto produktų kainos Vokietijoje yra panašios kaip ir Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, per 11 praėjusių metų mėnesių maistas labiau brango Jungtinėje Karalystėje – 5,5 proc., Vokietijoje – 3,2 proc., o Airijoje maisto prekių krepšelis atpigo 0,7 proc.
Kiek užtruks prabilti vokiškai?
* Į kurias valstybes žvalgosi ketinantieji emigruoti, leidžia nuspėti išaugęs vienos ar kitos užsienio kalbos kursų populiarumas. Pasak „Kalba.lt“ generalinio direktoriaus dr. Ryčio Jurkėno, susidomėjimas vokiečių kalba pagyvėjo 2009-ųjų rugsėjį – iki tol jis mažėjo. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį besimokančiųjų vokiškai skaičius išaugo penktadaliu.
* Ketinantieji vykti į Vokietiją, į vokiečių kalbos kursus turėtų užsirašyti ne vėliau, kaip likus 3 mėnesiams iki išvykimo. Kalbų mokyklos „Lingua perfecta“ direktorė Laura Montvilaitė teigia, kad elementariai suprasti vokiečių kalbą prireiks maždaug 40 akademinių val. mokymo (arba 10 savaičių, jeigu užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę po 2 ak. val.). Tačiau tai – tik patys pradmenys. Pradedančiųjų lygis laikomas visiškai baigtas po 120 ak. val. (apie 7,5 mėnesio), o norint kalbėti laisvai, reikia maždaug 360 ak. val. arba 2–3 mokslo metų gana intensyvaus mokymosi.
* Ar galima išmokti vokiečių kalbą savarankiškai? Pasak „Žinių gausos“ vadybininkės Aušros Grigaitės, jei anksčiau neteko mokytis vokiečių kalbos ir žinios yra nulinės, rekomenduojama pradėti mokytis grupėje arba individualiai su dėstytojo pagalba. „Labai svarbu, kad pačioje pradžioje, kai mokoma tarties, sakinio struktūros ir kitų esminių dalykų, būtų gautas tinkamas pagrindas. Kad ir kaip daugelis nenorėtų mokytis gramatikos, be jos neįmanoma išmokti taisyklingai kalbėti“, – pabrėžė A. Grigaitė.
* Jei žmogus turi vokiečių kalbos pagrindus, galima bandyti mokytis savarankiškai. Užsienio kalbos mokytojai rekomenduoja dalyvauti vokiškai bendraujančiųjų kultūrinėje terpėje, kuo daugiau klausytis tikros vokiečių kalbos, o svarbiausia – stengtis kasdien nors po 20 minučių skirti vokiečių kalbai tobulinti.
Goda JAKUBAUSKAITĖ
