Pastaruoju metu naftos kainos pasaulinėje rinkoje šuoliuoja į priekį itin sparčiai. Nors ir ne tokiais tempais, gamtinių dujų kainos taip pat nuolat kyla.
Ypač tai akivaizdu Europoje, kuri nemaža dalimi priklausoma nuo importuojamos energetikos. Didėjantis naftos ir dujų suvartojimas, adekvačiai augančios šių energetinių žaliavų kainos, jau dabar kelia nemažą susirūpinimą ES valstybėms – kylančios naftos ir dujų kainos prisideda ir prie bendro kainų lygio augimo. Vis dėlto neatrodo, kad naftos bei dujų brangimas ES artimiausioje ateityje sustos.
Energetikos (naftos ir dujų) brangimas Europoje susijęs su tarptautiniu kainų augimu šių žaliavų rinkoje, OPEC pozicija, vis didėjančiais mūsų visuomenės poreikiais. Be to, ES iš dalies priklausoma nuo monopolistinio energetikos tiekėjo – Rusijos, kuri gali diktuoti kainų tendencijas.
Maskvai naudinga kuo daugiau naftos ir gamtinių dujų eksportuoti į Europą. Visų pirma – tai milžiniški pinigai, kuriuos Rusijos politikai panaudoja įvairioms reformoms šalies viduje. Be to, nemažėjant Europos poreikiams, didėjanti priklausomybė nuo rusiškos energetikos reiškia ir didesnę priklausomybę nuo Rusijos politikos.
Rusija, turėdama milžiniškus išteklius, gali kelti kainas visai ES. Atrodo, kad šios krypties Maskva ir laikosi. Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris pareiškė, kad dujų kaina Europai didės. Reikia atkreipti dėmesį, kad jau dabar Europa už rusiškas dujas moka pakankamai brangiai. Be to, nors ir buvo planuota 400 JAV dolerių kaina už rusiškas dujas šių metų pabaigoje, jau dabar Europa už tūkstantį kubinių metrų dujų moka 410 JAV dolerių.
Be abejo, Rusija tokį kainų augimą argumentuoja pakankamai įtikinamai. Pabrėžiama, kad Europos Sąjungos, JAV ir Kinijos atstovai įdėjo nemažai diplomatinių pastangų, kad galėtų prieiti prie Vidurio Azijos išteklių. „O tokios pastangos tik padidino konkurenciją Kaspijos jūros regione ir nulėmė gamtinių dujų kainą“, – akcentuoja Rusijos ekspertai.
Ne per seniausiai Kazachstano, Uzbekistano ir Turkmėnijos dujų kompanijos su „Gazprom“ pasirašė sutartis dėl perėjimo prie vidutinės Europos dujų kainos ateinančiais metais. Tuomet ši vidutinė kaina sudarė 330 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tačiau pastaruoju metu kaina gerokai išaugo ir Rusija neketina dujų kainų mažinti.
Tarptautinės tendencijos taip pat palankios Maskvai. Gamtinių dujų poreikis vis didėja ir Indijoje bei Kinijoje. Šios valstybės suinteresuotos kuo daugiau jų importuoti. Būtent todėl, kad gamtinių dujų tiekėjų pasaulyje yra nedaug, o poreikiai didėja visuose regionuose, Rusija gali nustatinėti Europai gan dideles kainas ir tai skatina vis didesnį ES valstybių susirūpinimą.
Taigi Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Lietuvai gamtinės dujos taip pat nuolat brangsta. Rusija kelia kainas Lietuvai turbūt ne vien dėl ekonominių, bet ir dėl politinių sumetimų. Tuo labiau, kad tokio didelio kainų šuolio Vakarų Europos valstybės nepatyrė. Lietuvai kaina kilo gerokai sparčiau nei kaimyninėms šalims ir jau viršija tas kainas, kurias moka daugelis Europos šalių.
Naftos brangimas verčia sunerimti net ir didžiąsias ES šalis. Rusija prakalbo ne tik apie dujų branginimą, bet ir apie naftos kainų tolesnį kilimą, nors jau dabar Europa naftą perka itin brangiai. Todėl sparčiai brangstanti nafta sukėlė ne tik eilinių piliečių, bet ir valstybių vadovų nepasitenkinimą. Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy viešai pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų peržiūrėti mokesčių sistemą, nes kuro brangimas jau tampa visuotine ES problema. Dėl brangstančios naftos adekvačiai brangsta ir kitos prekės – pavyzdžiui, maistas, dėl ko nerimauja visos Europos valstybių gyventojai.
Be abejo, negalima teigti, kad ES nekovoja su dujų bei naftos brangimu. Europos Komisija ragina patvirtinti energetikos politikos priemones, kurios padėtų reaguoti į didėjančias naftos kainas. Taip pat raginama pateikti pasiūlymų dėl komercinių naftos atsargų skaidrumo ir padėti organizuoti pasaulinį pagrindinių naftą išgaunančių ir naudojančių šalių vadovų susitikimą. EK taip pat siūlo valstybėms narėms imtis iniciatyvos paremti labiausiai skurstančių gyventojų grupes.
Europa siekia kovoti ir su dujų kainų augimu. ES patvirtino Sąjungos dujų ir energetikos sektoriaus liberalizavimo politiką. Taip pat siūloma skatinti konkurenciją ir sumažinti kainas ES energetikos sektoriuje. Europos Komisija argumentuoja, kad šių tikslų pavyktų pasiekti, atskyrus įmonėse energetikos produkciją ir tiekimą, kuris prisideda prie dujų kainų šuolio.
Vis dėlto pagrindinis ES tikslas, leisiantis jei ne sumažinti importuojamos naftos bei dujų kainų, tai bent riboti vis didėjantį šių išteklių suvartojimą – energijos taupymas. Ekonomiškai pagrįstas energijos taupymo potencialas ES mastu sudaro 20% (šis skaičius kiekvienoje šalyje yra skirtingas).
Tam, kad sumažinti energijos vartojimą ją taupant, ES kuriamas Energijos taupymo tinklas, skatinant vietines ir regionines savivaldos organizacijas, energetikos asociacijas ir įmones vystyti darnią energetikos sektoriaus plėtrą. ES numatė tikslą iki 2020 metų sumažinti energijos vartojimą, o tuo pačiu ir importuojamos energetikos kiekį.
Svarbu ieškoti ir naujų tiekėjų, nes energetinis bendradarbiavimas su Rusija suteikia šiai valstybei monopolinį statusą, o naftos bei dujų importas iš kitų valstybių nėra didelis. Taigi priklausomybė nuo rusiškos energetikos, o tuo pačiu ir nuo Maskvos kainų diktato, stiprėja.
Be abejo, naftos ir dujų kainų augimą lemia ne tik nemažą dalį išteklių tiekianti Rusija. Pasaulyje naftos ir dujų kainos kyla sparčiausiai nuo 1972 m. bumo, todėl ir Maskva prie jau išvardinto kainų kilimo preteksto veiksnių visada prideda ir tarptautines tendencijas, kurios Rusijos poziciją itin sustiprina.
Naftos bei dujų kainų kilimas ES galimas ir ateityje. Be abejo, tam įtakos turės ir tarptautiniai veiksniai, tačiau analizuojant būtent Europą, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į Rusijos poziciją. Energetikos brangimas leido šiai valstybei per keletą pastarųjų metų gauti milijardus. Didėjantis vartojimas bei Europos gyventojų poreikiai priklausomybę nuo energetikos tik stiprina. Todėl jei ES nebus skatinamas energijos išteklių taupymas, ir ateityje Rusija bus suinteresuota kelti kainas Europos vartotojams, tame tarpe ir Lietuvai.
Gediminas Dubonikas
