Agresyvus rusų šnipinėjimas ES pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesnis. Europos vyriausybės atvirai kaltina Rusijos agentus bandymais nužudyti, ginklų sandėlių sabotavimu ir įsilaužimais į institucijų kompiuterines sistemas. Kai kurie Europos žvalgybos pareigūnai sako, kad Rusijos šnipai tapo įžūlūs, nes jiems nebelabai rūpi, ar jų veikla bus išaiškinta. Kiti sako, kad Rusijos šnipai visuomet buvo labai aktyvūs, tik dabar jie yra lengviau pastebimi, iš dalies dėl jų paliekamų skaitmeninių pėdsakų.
„Kaukės nukrito“, – sakė Arnoldas Sinisalu, Estijos vidaus saugumo tarnybos vadovas. Kadangi Estija yra prie pat Rusijos, ji puikiai suvokia slaptą Maskvos elgesį.
„Rusijos žvalgybos institucijos, atlikdamos veiksmus Europoje, nebeapsimetinėja, kad gerbia tarptautinę teisę, etiką ar net žmogaus gyvybę“, – pridūrė jis.
Žvalgybos pareigūnų teigimu, Europa nuolat kovoja, kad užkirstų kelią operacijoms, kurios kartais gali būti mirtinos, destruktyvios ar platinančios dezinformaciją.
„Rusijos žvalgyba Europos šalims kelia nuolatinę grėsmę, – teigė Anttis Pelttaris, Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) direktorius. – Jos veikla praktiškai visą laiką yra aktyvi.“
Pats sensacingiausias pastarųjų mėnesių atvejis įvyko balandžio mėnesį, kai Čekija paskelbė turinti įrodymų, kad už 2014 m. sprogimus šaudmenų sandėliuose, kurių metu žuvo du žmonės, buvo atsakingi Rusijos agentai. Kaltinimai tarp Maskvos ir Prahos sukėlė tikrą politinę audrą. Dėl šio įvykio Čekija išsiuntė beveik dvi dešimtis Rusijos diplomatų ir ambasados darbuotojų. Rusija Čekiją, kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis oficialiai pripažino „nedraugiškomis valstybėmis“.
Netrukus Bulgarija – kuri jau yra apkaltinusi du Rusijos piliečius ginklų pardavėjo apnuodijimu – pareiškė taip pat įtarianti Maskvą galimai prisidėjus prie sprogimų šalies ginklų sandėliuose, kurie vyko tarp 2011 ir 2020 m. Prokurorai sako įtariantys, kad pasikėsinimai nužudyti ir sprogimai galimai yra susiję su incidentu Čekijoje.
„Bellingcat“ ir kitos žiniasklaidos organizacijos iškėlė hipotezę, kad sprogimai Čekijoje ir Bulgarijoje, taip pat ginklų pardavėjo apnuodijimas, buvo skirti sutrukdyti galimam ginklų ir šaudmenų tiekimui į Ukrainą. Rusija nepaiso šių kaltinimų ir kitos kritikos, kurios susilaukia jos šnipai Europoje. Rusijos teigimu, tai tėra bandymai sužlugdyti šalies reputaciją.
„Kol kas bent jau nebuvome apkaltinti Austrijos erchercogo Franzo Ferdinando nužudymu. Tačiau panašu, kad gali atsitikti ir taip“, – balandžio mėnesį sakė užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, panaudodamas sausą humorą kaip atsaką į Bulgarijos kaltinimus.
Tačiau toks neigimas Vakarų pareigūnų neįtikino. Šie atvejai iškėlė nepatogių klausimų, ypatingai ES sostinėse, kuriose daugybė Rusijos žvalgybos agentų veikia jau kurį laiką: ar ES gali ką nors padaryti, kad sumažintų Rusijos operacijų skaičių savo teritorijose? Ar jos tiesiog turi tikėtis, kad Putinas pats pakeis savo taktiką?
Šaltojo karo sugrįžimas?
Rusijos agentų veiksmai primena šaltąjį karą, kurio metu Putinas dirbo KGB agentu Dresdene, tuometinėje komunistinėje Rytų Vokietijoje. Sovietmečiu Maskva garsėjo „aktyvių priemonių“ taikymu užsienyje – nuo dezinformacijos ir visiško melo skleidimo, iki sabotažo bei nužudymų.
Po Rusijos žvalgybos tarnybų susilpnėjimo dešimtajame dešimtmetyje, sugrąžinti šnipus į aukščiausiąją valdžią padėjo Putino politinis pakilimas.
Suomijos žvalgybos vadovas A. Pelttaris mano, kad šiuolaikiniai Rusijos šnipai turi dvi pagrindines užduotis: surinkti įslaptintą informaciją ir slapčia daryti įtaką užsienio valstybėms. „Šiandieninei Rusijos žvalgybai abi šios užduotys yra vienodai svarbios“, – elektroniniame laiške rašė A. Pelttaris.
Maskvos šnipai Europos sostinėse jau seniai jaučiasi kaip namuose. Jie dažnai dirba milžiniškose ambasadose, kur, ekspertų skaičiavimais, net du trečdaliai darbuotojų yra agentai. Šiuo metu užsienyje veikia mažiausiai trys Rusijos agentūros: pagrindinė KGB įpėdinė – Federalinė saugumo tarnyba (FST), Užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT) ir karinės žvalgybos tarnyba GRU.
Prieš paviešinant Čekijos išvadas, Praha buvo žinoma kaip miestas, kuriame yra pastebimas didelis Rusijos žvalgybos aktyvumas. Tokią pačią reputaciją turi ir Viena bei Budapeštas. Tačiau Rusijos agentai yra aktyvūs visame žemyne, nuo Airijos, iki Baltijos šalių, ir jie vis dažniau patenka į pirmuosius laikraščių puslapius.
Vien šiemet nuo vasario iki gegužės mėnesio mažiausiai keturios ES šalys – Bulgarija, Vokietija, Italija ir Lenkija – pateikė kaltinimus žmonėms dėl bandymo perduoti slaptą informaciją Rusijai.
Pagrindinės Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros – Federalinio konstitucijos apsaugos biuro – vadovas Thomas Haldenwangas šį mėnesį „Welt am Sonntag“ laikraščiui sakė, kad Rusijos žvalgybos veikla Vokietijoje pasiekė šaltojo karo lygį. Jis perspėjo, kad Rusija turi „daugybę agentų“, bandančių užmegzti kontaktą su sprendimus priimančiais asmenimis.
Baltijos valstybės turi, ką pasakyti
Ypač garsiai savo susirūpinimą dėl Maskvos žvalgybos operacijų reiškia Baltijos valstybės. Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis teigė, kad Rusijos žvalgybos agentai visuomet veikė prieš ES ir NATO taikinius.
„Tačiau paskutiniaisiais metais, mes pastebime nerimą keliančią tendenciją, kai informacijos rinkimas tampa beveik antraeile Rusijos žvalgybos tarnybų užduotimi“, – „POLITICO“ sakė D. Jauniškis.
Jo teigimu, dabar daugiau dėmesio yra skiriama visuomenės nuomonės formavimui, Europos visuomenės kiršinimui ir žmogžudystėms.
„Šis pokytis mus kelia nerimą“, – teigė direktorius.
Besikeičianti šnipų veikla
Kodėl per pastaruosius kelerius metus Rusijos operacijos tapo lengviau pastebimos padeda paaiškinti keli veiksniai: kintantys Maskvos prioritetai, kintanti galios dinamika Rusijos žvalgybos institucijose ir paprasčiausias Vakarų gebėjimas lengviau pastebėti atakas.
„Iš esmės, Kremlius nusprendė, kad jis pateko į politinį karą su vakarais. Dėl to, tam tikrais atvejais, jie veikia tokiais būdais, kurie mums primena karo taisykles“, – pasakojo Markas Galeotti, Rusijos žvalgybos tarnybų ekspertas ir vyresnysis tyrėjas Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų centre „Royal United Services Insitute“.
Šiuo požiūriu: „Yra daug mažiau nerimaujama dėl galimų pasekmių, nes valstybei labiau rūpi nepraleisti potencialių galimybių“, – aiškino M. Galeotti.
Pastaruoju metu Putinas pradėjo dažniau kliautis raumeningais GRU agentais. Kaip teigia Andrejus Soldatovas, tyrimų žurnalistas ir kelių knygų apie Rusijos saugumo tarnybas autorius, Rusijos lyderis pastaraisiais metais nusivylė FST, todėl atkreipė savo dėmesį į tai, ką jam suteikia kariuomenė.
Dalį savo agentų GRU atsivilioja iš specialiųjų pajėgų, kurios: „Nemato skirtumo tarp karo ir taikos laiko“, – sakė A. Soldatovas. Jo teigimu, tokie agentai yra daug žiauresni ir labiau linkę rizikuoti.
Vakarų vyriausybės yra apkaltinusios GRU 2015 m. įvykdžius kibernetinę ataką prieš Bundestagą. Atakos metu buvo paveikti kelių politikų, kartu ir kanclerės Angelos Merkel, elektroninio pašto paskyros. JAV apkaltino GRU pareigūnus vykdžius duomenų viliojimo kampanijas ir bandžius įsilaužti bei nutekinti informacijos apie prezidento Emanuelio Macrono partiją ir kitus politikus prieš 2017 m. Prancūzijos rinkimus.
GRU taip pat buvo apkaltinta bandymu 2018 m. įsilaužti į Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos belaidžio interneto tinklą. Tačiau tuomet Nyderlandų gynybinės žvalgybos ir saugumo tarnyba sėkmingai užkirto kelią kibernetinei atakai. GRU pareigūnai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas yra kaltinami 2018 m. Solsberyje „Novičioku“ apnuodiję iš Rusijos pabėgusį Sergejų Skripalį. Čekijos institucijų teigimu, šie du vyrai yra susiję ir su 2014 m. sprogimais.
Vokietija apkaltino Rusijos vyriausybines agentūras 2019 m. suorganizavus buvusio čečėnų sukilėlių vado nužudymą. Vyras buvo nušautas vidury dienos viename Berlyno parke.
Socialinių tinklų, vaizdo stebėjimo kamerų ir mobiliųjų telefonų amžiuje agentams yra daug sunkiau paslėpti savo pėdsakus. Negana to, kai kurios vyriausybės, pastebėjusios slaptą Maskvos įtaką, vis dažniau apie tai įspėja visuomenę.
„Per pastaruosius metus pasikeitė Vakarų valstybių tarnybų ir tyrimų žurnalistų gebėjimas aptikti piktybinę Kremliaus veiklą. Dabar šiuos veiksmus galime priskirti Rusijos specialiosioms tarnyboms ir priversti jas už tai atsakyti“, – pasakojo Estijos žvalgybos vadovas A. Sinisalu.
„Kremliaus elitui nebesiseka toliau slėpti, kad jie, siekdami savo politinių ambicijų, naudoja nelegalius metodus bei taktikas, ir nesvarbu, ar jie jas taiko užsienio valstybėse, ar prieš savo žmones“, – pridūrė jis.
ES skirtumai
Nors vakarų vyriausybės ir žvalgybos agentūros sutinka, kad Rusijos agresyvi taktika yra rimta problema, tai dar nereiškia, kad jų atsakas yra vienodas.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui Nyderlandai, viešai skelbia apie aptiktą Rusijos veiklą. Kitos šalys apie problemas kalba tyliai arba išvis nieko nesako.
Kai Čekija paskelbė kaltinimus dėl šaudmenų sandėlio sprogimų, Europos reakcija daugiausia buvo retorinė. Slovakija, Rumunija ir Baltijos šalys, rodydamos solidarumą, išsiuntė diplomatus, o Bulgarija namo išsiuntė vieną diplomatą dėl savo teritorijoje įvykdytų sprogimų. Tačiau dauguma kitų valstybių apsiribojo „Twitter“ įrašais ir pranešimais spaudai.
Kai kurie abejoja, ar net ir rimtai atrodantys veiksmai, tokie kaip masinis šnipinėjimų įtariamų diplomatų išsiuntimas, turi kokį nors poveikį. Prašymas diplomatų keliauti namo yra: „20-ojo amžiaus būdas pasiųsti žinią, tačiau dabar jis nebėra toks efektyvus, nes mes gyvename kitokiais laikais“, – sakė Alina Polyakova, Europos politikos analizės centro pirmininkė.
Išsiuntimai yra: „Skirti sumažinti Rusijos galimybę šnipinėti ir rinkti informaciją“, – pridūrė ekspertė. Tačiau skaitmeniniame amžiuje nebėra taip svarbu turėti žmonių kitose valstybėse.
Kiti mano, kad tam tikrais atvejais vertėtų leisti agentams likti ES, kad būtų galima atidžiai juos stebėti.
„Jeigu turite išteklių, jūs galite su jais žaisti. Leiskite šnipams tęsti savo operacijas, darykite įtaką jų randamai informacijai, nes taip galėsite juos apgauti ir/arba surinkti svarbios informacijos apie jų interesus“, – pasakojo buvęs žvalgybos pareigūnas iš centrinės ir rytinės Europos regiono.
„Tačiau kartais samdyti daugybę žmonių, kurie dirbtų prie vienos bylos, yra tiesiog per brangu. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nuspręsti, ar nebūtų geriau paprasčiausiai leisti agentams suprasti, kad jie yra stebimi, nes taip jų darbas tampa neįmanomas.“
Žvalgybos pareigūnai sako, kad pastaraisiais metais Europos žvalgybos tarnybos vis dažniau dalinasi informacija ir koordinuoja savo veiklą, o tai padeda jiems efektyviau stebėti rusų agentus.
D. Jauniškis sako, kad ES ir NATO narės vis labiau suvokia Rusijos grėsmes.
Reaguojant į įsilaužimą į Bundestago sistemą, S. Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje ir pasikėsinimą įvykdyti kibernetinę ataką prieš Hagoje įsikūrusią organizaciją, ES įvedė sankcijas nemažam GRU narių skaičiui. Tačiau visa ES dar neturi suformulavusi vieno aiškaus bendro atsako, dėl kurio Rusija sunerimtų.
Naujas santykių su Rusija planas, kurį šią savaitę pasiūlė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, nesusilaukė didelio ES diplomatų palaikymo. Jų nuomone, pristatytas pasiūlymas yra per švelnus, jame trūksta veiklos plano.
