Tačiau, palyginus su visu tuo, Kremliaus lapkritį įteiktas apdovanojimas dujų gigantės „Gazprom“ vadovui Aleksejui Milleriui, yra niekas, rašoma „Die Welt“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ant krūtinės savo bendražygiui pritvirtino pirmojo laipsnio ordiną „Už nuopelnus Tėvynei“. Tokio masto apdovanojimo Rusijoje „nenusipelnė“ nė vienas ekonomikos srities atstovas. Tai derėtų matyti kaip A. Millerio nuopelnų už tai, kad „Gazprom“ tapo didžiausiu mokesčių mokėtoju šalyje, nuopelnus. Tai taip pat galima matyti kaip demonstratyvų A. Millerio ir jo vadovaujamo koncerno – didžiausio pasaulyje tokio pobūdžio – palaikymą. Tačiau toks nepasiekiamas ir nepaveikiamas, kaip tai buvo geriausiais jo laikais, jis jau nebėra.
Pačioje Rusijoje šiam gigantui, kuris valdo 17 proc. pasaulinių dujų atsargų, įdarbinusiam 476 tūkst. darbuotojų (2016 metų duomenimis), turinčiam 171 tūkst. kilometrų ilgio dujotekius, tiekiančius gamtines dujas 30 šalių, – į veidą pradėjo pūsti šiaurys. Panašu, kad laikai atėjo ne patys lengviausi, ir apie tai visai neseniai buvo informuoti bendrovė investuotojai. Paskutinių ataskaitų duomenimis dėl korporacinių obligacijų emisijos koncernas ne tik pakartotinai nurodė, kad daugiau nebėra įsitikimo, kad pavyks išsaugoti dujų eksporto monopoliją ilgalaikiu laikotarpiu. Pirmą sykį investuotojų dėmesys buvo atkreiptas į galimybę reorganizuoti koncerną, tai yra dalinti jį į dalis.
Pati idėja nėra tokia jau nauja. Jau mažiausiai dešimt metų ore sklando idėja apie tai, kad šiam neskaidriam gigantui gal jau derėtų imti pavyzdį iš naftos sektoriaus, kuris po Sovietų Sąjungos griūties buvo padalintas į konkuruojančias tarpusavyje bendroves. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas viename iš interviu skubiai pareiškė, kad valdžia neplanuoja galimo koncerno skaidymo galimybių. Taip pat, jo teigimu, dujų tiekimo monopolio politika artimiausiu metu nebus keičiama. Vidinius nesutarimus aitrina „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, kuris, iš dalies, antimonopolinės institucijos pagalba organizuoja išpuolius prieš pelningą dujų eksporto monopolį.
Šios istorijos ironija yra tame, pažymima leidinyje, kad būtent I. Sečinas siekia teisiniu būdu pašalinti iš kelio kiekvieną, kuris trukdys jam spausti „Gazprom“. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atžvilgiu I. Sečinas veikia ranka rankon su Europos Sąjunga. Juk ES laikomasi tikslo pritaikyti antrajam rusų „Šiaurės srauto“ dujotekiui Trečiąjį energetikos paketą. Šis energetikos paketas numato dujotekio operatorių ir dujų tiekėjų atskyrimą ir tuo pačiu „Gazprom“ dujotekio prieigos kitiems tiekėjams užtikrinimą.
Griežtesnės ES taisyklės gali priversti V. Putiną atimti iš „Gazprom“ dujų eksporto monopolį, teigia leidinio cituojamas energetikos ekspertas Michailas Korčemkinas iš „East European Gas Analysis“. Tačiau net jeigu rusai bus priversti tai padaryti, pasipriešinimas „Nord Stream 2“ tik stiprėja. Prie Lenkijos, Baltijos šalių ir pačiame Briuselyje įsitvirtinusio bastiono prieš rusiškas dujas Baltijos jūros dugnu, prisijungė dar ir Danija, kuri praėjusią savaitę priėmė atitinkamą įstatymą, jos teritorija draudžiantį šio dujotekio tiesimą. Anot šio įstatymo, kabelių ir vamzdžių tiesimas danų teritorijoje gali būti draudžiamas tiek dėl vykdomos užsienio politikos ir gynybos klausimų, tiek ir dėl bendro saugumo. „Die Welt“ pažymi, kad Europos šalys į rusų dujotekio tiesimą žiūri vis įtariau net ir nepaisant to, kad vis auga suskystųjų dujų terminalų, turėsiančių užtikrinti tiekimo pasirinkimą, skaičius.
Europos Sąjunga stengiasi su savo teisininkų pagalba keisti galiojančias taisykles, ir taip paveikti Vokietijos bei kitų Europos „Gazprom“ partnerių – tokių kaip „Wintershall“, „Shell“ ar OMV, interesus. Esminis lūžis pasiektas šių metų vasarą – tariamai netikėtai – sulaukus JAV kongreso, kurių naujasis sankcijų paketas yra aiškiai nukreiptas prieš „Nord Stream 2“ ir padedantis bausti su juo susijusias bendroves, palaikymo. Bendrovės, dalyvaujančios dujotiekio tiesime, neabejoja, kad amerikiečiai siekia sumažinti rusų konkurenciją, kad galėtų į senąjį žemyną tiekti savo pačių, brangesnes gamtines dujas.
JAV prekybos rūmų atstovas Maskvoje Michailas Rodzianko leidiniui „Die Welt“ pasakojo, kad JAV veiksmai yra „itin naivūs“ ir „klaidingi“. Pasak jo, kyla abejonių, ar JAV veiksmai paveiks „Nord Stream 2“ projektą, nes sankcijų įstatymas nenumato įpareigojančių sankcijų. Kilus triukšmui Europoje, JAV įstatymų kūrėjai sušvelnino pradinę sankcijų tvarką, ir paliko galimybę sankcijas su rusais dujų sektoriuje bendradarbiaujančios Vakarų bendrovėms skirti „savo nuožiūra“ ir „pasitarus su Europos atstovais“.
Trumpalaikėje perspektyvoje „Gazprom“, naftos kainoms ir toliau stabiliai kylant, laikosi visai neblogai ir trečiajame šių metų ketvirtyje gavo 2,89 mlrd. eurų pelno. Šie rodikliai gali sustabdyti milžiniškos bendrovės skolos augimą – kol kas, pažymima leidinyje.
