Buvęs naftos giganto „Jukos“ vadovas, vienas didžiausių Rusijos oligarchų Michailas Chodorkovskis nevengia politikuoti ir kalėjime. Štai ir dabar, atsakydamas į kelias dešimtis britų naujienų agentūros „Reuters“ pateiktų klausimų, naftos magnatas skaudžiai įgnyba didžiausiam savo politiniam priešininkui premjerui Vladimirui Putinui. Atsakymuose jis pabrėžia, kad jeigu V. Putinas per kitų metų kovą vyksiančius rinkimus vėl taps Rusijos lyderiu, tai reformų viltis išsisklaidys, ir patys talentingiausi žmonės spruks iš šalies būriais...
„Reuters“ prašymu savo ekonomines prognozes M. Chodorkovskis skelbia dabar jau iš arčiau Kremliaus – maždaug už 900 km netoli Suomijos pasienio esančios Segežos kolonijos Nr. 7. Kelerius metus jis iškalėjo kur kas toliau – Čitoje, kuri yra už 6074 km į rytus nuo Maskvos.
V. Putinas dar 1999-ųjų pabaigoje, perimdamas valstybės vairą iš Boriso Jelcino rankų, perspėjo, kad Rusijos oligarchai, jei nori išsaugoti savo turtą, turi laikytis toliau nuo opozicinių partijų, o patį oligarchą palygino su Alu Capone – vienu žiauriausių ir įtakingiausių Amerikos gangsterių, ir net užsiminė, kad jis esą dalyvavo žudant konkurentus...
Daugelis perspėjimo išsigando ir paklausė, o štai tuomet dar jaunas ir verslo sėkmės apakintas turtuolis nutarė, kad laikas remti ir politikus. Bet jis netrukus įsitikino, kaip skaudžiai V. Putinas baudžia tuos, kurie kadaise rėmė jam ištikimas politines jėgas. Juk M. Chodorkovskis anuomet finansavo „Vieningąją Rusiją“, G. Ziuganovo Rusijos komunistų partiją ir G. Javlinskio „Jabloko“...
2003 m. spalio 25 d. jis buvo sulaikytas Novosibirsko oro uoste, kai, perskaitęs gana kritišką paskaitą studentams apie verslo galimybes Rusijoje, ruošėsi skristi į Maskvą. Po savaitės prezidentas V. Putinas įsakė įšaldyti jo valdyto koncerno „Jukos“ akcijas. Kalbama, kad M. Chodorkovskis tapo turtingiausiu 2003–2004 m. žmogumi Rusijoje, bet tai naftos magnatas sužinojo jau kalėjime, kai visas jo turtas buvo nacionalizuotas. Po skandalingo proceso 2005 m. gegužės 31-ąją M. Chodorkovskis buvo nuteistas devynerius metus kalėti, bet paskui laikas kažkodėl buvo sutrumpintas iki aštuonerių metų. Po pernai vykusio proceso kaltintojai apsistojo ties 13 metų kalėjimo, tad kalinys laisvę išvystų tik 2016-aisiais.
Tiesa, „Jukos“ akcininkai sprendimą apskundė Europos žmogaus teisių teismui ir už kompanijos suskaldymą ir nacionalizavimą iš valstybės pareikalavo 100 mlrd. dolerių. Sprendimo laukiama rugsėjo 20 dieną. Iš pat pradžių magnatas buvo apkaltintas 1998–2003 m. pavogęs daugiau kaip 349 mln. tonų naftos (apie 20 proc. visos Rusijoje išgaunamos žaliavos), nemokėjęs mokesčių, o kartu su „Menatep“ banko vadovu P. Lebedevu grobstęs valstybės pinigus. Taip „Jukos“, kuri naftos išgaudavo daugiau negu OPEC narys Kataras, buvo priverstas bankrutuoti, o pagrindiniu valstybės kompanijos „Rosneft“ nupirkto koncerno kontrolieriumi tapo premjeras V. Putinas.
Ko gero, didelių simpatijų naftos magnatui nejaučia niekas. Eiliniai rusai ir toliau tikinami, kad tokie turtuoliai yra „siurbėlės ant didvyriškos liaudies kūno“ ir juos reikia negailestingai traiškyti. Tiesa, bolševikinė propaganda jau praranda savo įtaigą: apie 40 proc. pernai rudenį apklaustų Rusijos gyventojų manė, kad nuosprendis M. Chodorkovskiui ir P. Lebedevui buvo parengtas Kremliaus kabinetuose, ir tik 19 proc. buvo įsitikinę, kad viskas čia gerai. Prieš aštuonerius metus šie skaičiai buvo susikeitę vietomis...
Didesnės paramos abu kaliniai sulaukia iš žydų tautybės rėmėjų (M. Chodorkovskio tėvas – žydas). Žinoma, esmė ne tautybė. Maskva 2003 m. visam pasauliui pademonstravo, kad į demokratines valstybes pretenduojanti Rusija negali užtikrinti saugumo stambiajam verslui ir užsienio investicijoms. M. Chodorkovskis dar 2000-aisiais iškėlė šalies modernizavimo ir demokratizavimo programą, kurią tik po dešimtmečio kaip savo pateikė D. Medvedevas, tačiau Kremlius išsigando, kad stambiojo verslo atstovai kišasi į politiką, ir nutarė juos izoliuoti, pasodindami ant Čitos narų 40 laipsnių šaltyje ir pakišdami dubenėlį balandų srėbalo, ironiškai ispanų laikraštyje „El Pais“ rašė prancūzų filosofas ir publicistas Andre Glucksmannas.
13-kai metų pagal kelias bylas įkalintas 48-erių naftos magnatas, kaip rašo „Reuters“, iš tiesų yra drąsus žmogus. Net ir laukdamas Europos žmogaus teisių teismo verdikto, jis nesiliauja kritikavęs Kremliaus viršūnėlės. Tiesa, jis atsisakė atsakyti į klausimus asmeniškai apie prezidentą D. Medvedevą, kuris sykį yra padaręs užuominą, kad devynerius metus iškalėjusį oligarchą galima ir paleisti. Gali būti, kad garsiausias visų laikų verslininkas kalinys tikisi jo malonės prieš 2012 m. prezidento rinkimus, taip tarsi parodydamas, kad galėtų jį remti.
O štai V. Putinas atsiima už abu. Didžiausia Rusijos bėda, jeigu jos rinkėjai kitų metų kovą išsirinks dabartinį premjerą, pasitraukusį iš valstybės vadovo 2008 m. po dviejų kadencijų, bus padidėjęs rusų emigrantų srautas, mano M. Chodorkovskis. „Aš nežinau, ar rinkimai bus teisingi ir teisėti, – rašė jis agentūrai, – bet krizė tikrai įvyks. Ar ji bus gili ir kokios srityse kils, taip pat nesiimu prognozuoti. Tačiau ji išryškės iškart po 2015 m., nes valdantysis Rusijos elitas vis labiau priklausomas nuo išgaunamos šalyje naftos.“ Jeigu pagrindinis Rusijos ekonomikos, kurios apimtis sudaro 1,5 trilijono dolerių, variklis yra ši žaliava, tai krintant jos kainoms regionuose kils neramumai, kaip 2008–2009 m. kilo maištas Pikaliove, toliau dėsto kalinys.
Nors M. Chodorkovskis tikina nebijąs represijų už tokius žodžius, bet nerimo, kad jo laikas kalėjime dar gali būti pratęstas, yra. Atėjus į Kremlių V. Putinui, ši galimybė padidėtų, o pats verslininkas vėl būtų nukištas kur nors į Sibirą kuo toliau nuo Europos akių.
Bet apžvalgininkai šioje jau iš esmės prasidėjusioje Rusijos prezidento rinkimų kampanijoje pastebi kitą pavojų. Į ją triukšmingai įsiliejo Michailas Prochorovas – 46-erių verslininkas milijardierius, investicijų fondo „ONEKSIM Group“ prezidentas. Kilęs iš nuskurdusių ūkininkų šeimos (tėvas buvo SSRS valstybinio sporto komiteto Užsienio ryšių valdybos viršininkas), geras biatlonininkas (domisi ir krepšiniu, nes yra 204 cm ūgio; be to, finansuoja Maskvos CSKA klubą ir prieš dvejus metus įsigijo 80 proc. NBA ekipos „New Jersey Nets“ akcijų), o 2007 m. pradžioje pateko į skandalą Prancūzijoje: buvo sulaikytas policijos kaip įtariamas organizavęs tarptautinį prostitucijos tinklą...
Prieš rinkimus šių metų birželio 25 d. surengė naujos partijos „Teisingas reikalas“ („Pravoje delo“) konferenciją, kurioje ketveriems metams buvo patvirtintas jos vadovu. Bet jau rugsėjo 15-ąją trenkė durimis: buvo pašalintas iš pirmininko posto ir išstojo iš partijos. M. Prochorovas pažadėjo šalininkams nepalikti politikos ir pasiėmė savaitę pamąstyti, kaip toliau dalyvaus politiniame gyvenime. Bet Maskvoje ėmė sklisti gandai, kad šis naujasis V. Putino sistemos kritikas ir partinis konkurentas pabūgo savo bendraamžių likimo, kai jie neįtiko „Vieningosios Rusijos“ lyderiams...
Kodėl tai pasakojame? Abu oligarchai beveik vienmečiai ir bendravardžiai, abu baigę chemijos studijas, net jų verslo karjera, o ir režimo kritikos terminija panaši. Rusijos spaudoje pasirodė užuominų, kad jei M. Prochorovas nesiliaus būti valdančiųjų konkurentu būsimuose rinkimuose, jam, perrinkus V. Putiną šalies vadovu, gali grėsti M. Chodorkovskio likimas.
Taip pat skaitykite:
M. Chodorkovskis: jei V. Putinas liks valdžioje, reformų nebus
M. Chodorkovskis Rusijai pranašauja naują krizę
M. Prochorovas vėl gali tapti „Teisingo reikalo“ partijos vadovu
Pašalintas iš partijos M. Prochorovas: naujoji frakcija nedalyvaus rinkimuose
M. Prochorovas: M. Chodorkovskis neturėtų sėdėti kalėjime
