Atsakymas: Ne. Pagal JAV įstatymus politikams nėra draudžiama pridaryti žalos, komentuoja foreignpolicy.com
Šią savaitę Islandijos parlamentas balsavo už Premjero Geiro Haarde perdavimą specialiajam Teismui, kuriame jam bus pateikti kaltinimai dėl aplaidumo tuo metu, kai šalyje žlugo finansinis sektorius dėl kurio mokesčių mokėtojai pateko į spąstus su milijoninėmis kreditinėmis skolomis. Pagal Vyriausybės tyrimą, G. Haarde administracija 2008 metais praleido daug gerų galimybių sumažinti tuo metu prasidedančios krizės žalą ir pagerinti Islandijos ekonomiką. Jei bus įrodyta jo kaltė, G. Haarde sės į kalėjimą 2 metams. Ar Amerikos valdininkai kada nors galėtų susidurti su kaltinimais dėl rinkos bankrutavimo ir sekančio po bankroto nuosmukio?
Ne. Net jei būtų įrodyta, kad valdančiųjų sprendimai ar silpna kontrolė krizės išvakarėse tiesiogiai prisidėjo prie chaoso, buvęs prezidentas Džordžas W. Bushas, buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Alanas Greenspanas ir kiti vadovai neturėtų dėl ko jaudintis. Šimtmečio senumo Islandų teisėtvarka, pagal kurią G. Haarde gali būti apkaltintas, reikalauja prisiimti atsakomybę ne tik už veiksmus, kurie komplikavo padėtį šalyje, bei ir už neatliktus veiksmus, kurie galėjo apsaugoti šalies ekonomiką nuo fiasko. JAV paprasčiausiai nėra lygiaverčio įstatymo, valdininkai negali būti laikomi juridiškai atsakingais už blogai atliekamą darbą.
Amerikoje tikriausiai jie būtų apsaugoti ir nuo civilinių bylų. Pagal JAV įstatymus, vyriausybės tarnautojams yra suteikiama neliečiamybė dėl veiksmų, kuriuos jie atlieka eidami savo pareigas, nebent jie sąmoningai pažeidinėja „aiškiai išdėstytus įstatymus ir Konstitucines teises, kurias bet kuris atsakingas žmogus turi žinoti“. Taigi, net jei JAV reguliavimo institucijos tikslingai susikalbėjo su įmonėmis dėl investuotojų apgaudinėjimo, jie negali būti už tai atsakingi.
Žinoma tai gali keistis. Apkaltintas terorizmu Jose Padilla jau bandė užginčyti neliečiamybės doktriną teismo proceso metu prieš buvusį Teisingumo departamento teisininką Johną Yoo. Padilla apkaltino Yoo jo Konstitucinių teisių pažeidimu, kai pastarasis parašė pranešimą, kad šis JAV pilietis turi būti laikomas priešu-kovotoju ir jam gali būti taikomi „nekenksmingi tardymo metodai“. Vykstant prieštaravimams Obamos administracijoje, Kalifornijos teisėjas atmetė Yoo prašymą. Tai buvo iššūkis JAV juridinės neliečiamybės pagrindams. Šis žingsnis buvo apskųstas, bet Padillai siekiant gauti žalos atlyginimą, jis turėjo įrodyti, kad Yoo ne tik davė blogą juridinį patarimą, bet ir sąmoningai arba dėl kompetencijos trūkumo nepaisė Padillos Konstitucinių teisių, kurios negali būti nuginčytos.
Privačios reitingų agentūros ir investavimo bankai, turėję įtakos hipotekos paskolų rinkos krizei, neturi tokios pačios teisinės apsaugos kaip vyriausybės atstovai ir yra priversti kovoti su federalinėmis ir valstijų normų reguliavimo įstaigomis.
Islandijos teisėtvarka yra unikali, tačiau Vestministerio sistemos šalyse, kurios remiasi Didžiosios Britanijos parlamentu, tradiciškai valdoma pagal principą „ministrų atsakomybė“. Taip pat ministrai yra atsakingi už personalo veiksmus jų vadovaujamoje ministerijoje ir yra tikimasi, kad jie atsistatydins tuo atveju, jei trūks kompetencijos. Prieš tai šie principai niekada nebuvo panaudoti praktiškai.
