Teroristas ir vėl pasirodė esantis „musulmonas, gimęs Didžiojoje Britanijoje, kuris radikalizavosi, tačiau tuo pat metu ir mėgavosi Vakarų visuomenės teikiamomis laisvėmis“, rašoma „The Wall Street Journal“. Leidinyje siūloma valdžiai spręsti terorizmo problemą „ten, kuri yra jos šaknys, – musulmonų bendrijose, kurio gyvena izoliacijoje nuo didžiosios dalies visuomenės Mančesteryje, Paryžiuje ir Briuselyje.
Musulmonams teks prisiimti galutinę atsakomybę dėl radikalų atsiradimo jų terpėje, tikina leidinys. Laikraštis taip pat perspėja, kad „musulmonų integracijos nesėkmės – grėsmė visai Europai“.
Atsakymas į terorą – būti Mančesteriu
„Kaip atsakyti į terorą? – Būti Mančesteriu“ – tokia antrašte pasitiko „The Guardian“. Leidinys pažymi: Mančesteris – miestas, kuris niekada nebijojo priešintis taisyklėms.
Leidinys pažymėjo liaudies susitelkimo priešais teroro išpuolio veidą svarbą – po incidento Mančesterio gyventojai leido savo namuose nakvoti visiškiems nepažįstamiems, taksistai ir viešbučiai dirbo nemokamai.
Leidinys taip pat pateikė rekomendacijas britų politikams – būti atsargiems naudojantis „kraštutinėmis priemonėmis, kurios tik atliks už teroristus jų darbą“. „Mums būtini išmintingi policijos veiksmai, nukreipti į nusikaltėlių aptikimą, o ne į baudžiamąsias priemones,“ – teigiama straipsnyje.
Šalys, kurios yra varomos paranoja ir baimėmis, priima nesėkmingus sprendimus. Tie, kurie gyvena iš teroro, negalės savo kruvinais veiksmais pakeisti mūsų gyvenimo būto. Ir mes taip pat neturime jo keisti jų naudai, pamiršdami vertybes, kurios suformavo mūsų šalį, rašoma „The Guardian“ redakciniame straipsnyje.
„Kuomet teroristai taikosi į vaikus“ – tokia antrašte pasitinka „The New York Times“. Leidinys siūlo pripažinti, kad sprogimai Mančesteryje, kurio metu daugiausiai nukentėjo paaugliai ir vaikai, – tai bandymas Vakarų šalyse išprovokuoti „stiprų keršto ir absoliutaus saugumo norą, kurie nuneštų pačias svarbiausias demokratines vertybes ir daugialypių sociumų išskirtinumą“.
Islamo valstybė“ labiausiai tikisi išvysti, kad Vakarų demokratijos perims jos laukinę šventojo karo versiją, kaktomuša sudauždami musulmonus ir krikščionis, naujuosius emigrantus ir likusiuosius.
Trys banginiai, užtikrinsiantys pergalę prieš džihadistus
ISIS ir konkuruojančio organizacijos, kurių žymiausia yra „Al Qaeda“, – tai mirtį garbinančios sektos, jų metodai yra absoliučiai nesuvokiami, jų ideologija iškreipia religiją neatpažįstamai,“ – rašoma „The Times“.
Anot leidinio, civilizacija geba nugalėti asimetrinę kovą su šiomis grupuotėmis. Trys pagrindiniai civilizacijos ginklai – tai „žvalgyba, skrupulingai surenkama spec. tarnybų“, „piliečių, kurie nesileidžia įbauginami teroristų, stoiškumas“ ir „tvirtas išrinktų lyderių ryžtas išlaikyti vertybes, kurių teroristai negali pakęsti“.
Galų gale tik tolerancija apnuogins fundamentalizmą, o atvirumas garantuos, kad ekstremistams nebus kur slėptis.
Europa neigia islamistų terorizmo keliamą grėsmę
Kruvinas teroro išpuolis Mančesteryje atkreipė kovos su terorizmu analitikų dėmesį: Europa nuolat neigia islamo terorizmo grėsmę, rašoma „The Washington Times“. Pavyzdžiui, Londono meras Sadiqas Khanas leidžia sau pasakyti, kad terorizmas – tai dalis miesto gyvenimo.
„Politinė klasė atsidūrė neigimo stadijoje, ir tai toliau apriboja saugumo srities profesionalų galimybes spręsti „vietinės gamybos“ radikalius teroristus, – mano Michaelas Rubinas, „American Enterprise Institute“ analitikas. – „Islamo valstybės“ smogikų grįžimas tik pakursto ugnį (…) Europos lyderiai yra pernelyg baikštūs, kad pasodintų juos į kalėjimą ir išmestų raktą. Europa – tai išpurenta dirva, parengta radikalizmo išvešėjimui.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May po išpuolio Vestminsteryje kovo 22-ąją dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų kalbų apie užpuoliko motyvus.
„Jihad Watch“ vadovo Roberto Spencerio teigimu, paaiškinimų stoka iš jos pusės yra simptomatiška.
„Theresa May po dhihadisto pralieto kraujo Mančesteryje pareiškė, kad Britanija kovos su ideologija, kuri priveda prie tokių atakų, – pasakojo R. Spenceris. – Tačiau ji juk net nežino, kas tai yra tokio, ir neprisipažintų, jeigu žinotų, nes tai yra pačiame islamo pagrinde. Ir toks grėsmės neigimas vyrauja visoje Europoje. Europiečiai tęsia milžiniško skaičiaus musulmonų priėmimą ir apsimeta, kad niekaip neprisideda prie džihado, chaoso ir kraujo praliejimo sau ir savo vaikams importo. Tačiau būtent taip ir yra“. Buvęs JAV saugumo departamento pareigūnas ir kovos su terorizmu ekspertas Larry Johnsonas kritikuoja britų valdžia dėl to, kad gatvėse ten beveik nematyti policijos; jo teigimu, policija remiasi informatoriais musulmonų rajonuose ir saugumo MI-5 duomenimis. „Bandydami būti tokie atviri ir lojalūs jie iš tiesų patys ir sukūrė problemą, – didžiulę užsieniečių subkultūrą Londone,“ – teigia L. Johnsonas.
Terorizmo ekspertas Peteris Neumannas iš Londono Karališkojo koledžo interviu „Bild“ pasakojo, kad aukų pasirinkimas atlikėjos Arianos Grande koncerto metu įrodo, kad teroristai „persikėlė į kitą lygmenį“: jie tikslingai taikėsi į trylikametes mergaites.
„Taip „Islamo valstybė“ sukuria paniką,“ – mano specialistas. Atsakomybę už teroro išpuolį, kurio metu žuvo 22 ir buvo sužeista apie 60 žmonių, prisiėmė ISIS, tačiau „neaišku, kiek pats vykdytojas buvo susijęs su šia organizacija“. „Mes turime ISIS pareiškimą, tačiau nežinome, ar vykdytojas buvo vienišius ar jam vadovavo, o gal ir treniravo ISIS,“ – pasakojo ekspertas, pažymėjęs, kad artimiausiu metu įvyksiantis „Islamo valstybės“ pozicijų Sirijoje ir Irake sutriuškinimas gali dar labiau padidinti terorizmo grėsmę.
Į Europą siekia patekti dar 6,66 mln. pabėgėlių
Izraelio spec. tarnybų ekspertas Arye Shalicaras manom, kad „Europa pernelyg vangi ir pernelyg lepi kovos su terorizmu klausimuose“. „Europoje, o ypač Vokietijoje, reikia dirbti daug stipriau. Terorizmas vystosi, ir mes turime prisitaikyti,“ – pažymėjo jis.
Kitoje publikacijoje „Bild“ skelbia, remiantis slapta Europos šalių spec. tarnybų ataskaita, kad 2017-ųjų balandį 6,66 mln. pabėgėlių iš Viduržemio jūros regiono šalių laukia savo galimybės tęsti kelią į Europą.
Apie 3,3 mln. pabėgėlių, trokštančių patekti į Europą, reziduoja Turkijoje, 720 tūkst. Jordanijoje, o apie 1 mln. – Egipte ir Libijoje. Apie 80 tūkst. yra įstrigę „Balkanų kelyje“, iš jų – 62,5 tūkst. Graikijoje.
