Izraelis turi pakankamai išteklių pulti Irano branduolinius objektus, tačiau tokia operacija būtų labai kompleksiška ir politiškai rizikinga, rašo „Christian Science Monitor“.
Ar gali Izraelis atakuoti Iraną?
Trumpas atsakymas būtų taip, tačiau veikiausiai Izraeliui nepavyktų sunaikinti visų Irano branduolinių objektų, o tai sukeltų riziką, kad Izraelio užnugaryje lieka dar aršesnis ir dar labiau jo nekenčiantis priešas.
Iranas teigia, kad jo branduolinė programa yra taiki. Tačiau rugsėjo pabaigoje įvykęs Teherano prisipažinimas, kad Irane veikia antras urano sodrinimo reaktorius, apie kurį anksčiau pranešta nebuvo, tik padidino Vakarų įtarimus, kad Iranas siekia įgyti branduolinį ginklą. Be to, galimas dalykas, kad Iranas turi ir daugiau slaptų branduolinių objektų. JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Vokietijos atstovai spalio 1 dieną Šveicarijos Ženevos mieste susitiko su Iranu prie derybų stalo, tačiau jokių konkrečių rezultatų pasiekta nebuvo. Abi pusės susitarė dar kartą susitikti spalio pabaigoje.
Izraelis pastaraisiais mėnesiais perspėjo, kad derybų su Iranu negalima tęsti be galo, nes Irano branduolinės ambicijos yra neatidėliotinas pavojus visam regionui. Nors dėl Izraelio karinio smūgio efektyvumo ir protingumo galima diskutuoti, tačiau ši šalis aiškiai pasakė, kad laiko karinį smūgį Iranui vienu iš galimų krizės sprendimo variantų.
Kai buvęs Izraelio karinių oro pajėgų vadas Danas Halutzas prieš kelis metus buvo paklaustas, kiek toli Izraelis yra pasirengęs žengti, kad sustabdytų Irano branduolinę programą, jis atsakė: „2 000 kilometrų“. Maždaug tiek kilometrų skiria Izraelį nuo pagrindinių Irano branduolinių objektų.
Ar gali Izraelis sustabdyti Irano branduolinę programą?
Ekspertų gretose vyrauja sutarimas, kad Izraelio karinė ataka keliems metams pristabdytų Irano branduolinės programos pažangą, tačiau jis visiškai nesustabdytų. Kodėl? Todėl, kad Iranas yra pasirengęs antpuoliui.
1981 metais Izraelio įvykdytas žaibiškas smūgis prieš Irake buvusį Osirako reaktorių kartu su 2007 metais surengtu antskrydžiu prieš neginaną ir nebaigtą branduolinę elektrinę Sirijoje dažnai yra pristatomas kaip potencialių Izraelio veiksmų prieš Iraną modelis.
Tačiau tiek Irake, tiek Sirijoje Izraelis teturėjo vieną taikinį, kuris be kita ko buvo virš žemės. Irano puolimo scenarijus turi būti visiškai kitoks, nes dalis šios šalies branduolinių objektų yra po žeme. Be to, Izraelio naikintuvams tektų skristi ilgesnes distancijas ir veikiausiai susidurti su pažangesne priešininkų ginkluote.
„Tai būtų labai kompleksiška operacija. Aš nemanau, kad galima daryti palyginimus su Osiraku ar Sirija. Tais atvejais tebuvo vienintelis taikinys, o be to, šios šalys nieko negalėjo padaryti prieš Izraelį“ - teigia buvęs Izraelio kariuomenės generalinio štabo strateginio planavimo vadas, o dabar Tel Avive veikiančio Nacionalinio saugumo studijų instituto vyresnysis analitikas atsargos brigados generolas Shlomo Bromas.
Irane yra mažiausiai 17 plačiai išdėstytų branduolinių objektų, o be to, Natanzo reaktorius yra įrengtas po žeme ir yra bent kažkiek apsaugotas nuo „bunkerių žudikėmis“ vadinamų Izraelio bombų.
Sh. Bromas teigia, kad prognozuoti išpuolio efektyvumą yra sunku, tačiau jis veikiausiai galėtų sustabdyti Irano branduolinės programos pažangą ilgiausiai 5 metams.
Kaip Izraelis gali vykdyti ataką?
Izraelis veikiausiai pasinaudotų naikintuvais F-15 ir F-16, kurie turėtų nuskrieti 1,6 tūkst. kilometrų tam, kad visų pirma pasiektų Natanzo reaktorių, o po to smogtų kitiems taikiniams, tokiems kaip šalies pietuose esantis Bušero reaktorius. Tokia distancija yra beveik limitas kiek gali nuskristi minėtieji naikintuvai. Tiesa, naikintuvai gali nuskrieti ilgesnę distanciją, jei prie jų bus prijungti papildomi degalų bakai arba degalų papildymas bus vykdomas ore. Patys tiesiausi kelia į Iraną eina per Saudo Arabiją arba Iraką.
Vargu ar bent viena iš šių šalių oficialiai pritars Izraelio karinei atakai ar dalyvaus paieškos ir gelbėjimo pastangose tokiu atveju, jei Izraelio naikintuvai nukris. Jei Izraelio naikintuvai būtų priversti leistis vienoje iš šių valstybių, tai reikštų diplomatinį košmarą Izraeliui.
Koks gali būti Irano atsakas?
Iranas neabejotinai mėgintų numušti į jo oro erdvę įskriejusius Izraelio naikintuvus. Izraelio naikintuvai Irano oro erdve būtų priversti skristi mažiausiai 640 kilometrų. Iranas turi 29 Rusijoje sukonstruotas mobilias raketinės gynybos sistemas Tor-M1. Šias sistemas Iranas viešai pristatė per rugsėjo mėnesį vykusį karinį paradą, kurio metu prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas grasino nukirsti rankas bet kam, kas tik drįs užpulti Iraną. Iranas neseniai išbandė raketas, kurios gali pasiekti Izraelį ir regione esančias JAV karines bazes.
Be to, Iranas atsaką Izraeliui gali suduoti ir per „Hezbollah“ grupuotę, kurią Teheranas padėjo apginkluoti ir apmokyti taip, kad iš pietinėje Libano dalyje esančių bazių šios grupuotės kovotojai gali apšaudyti Izraelio teritoriją raketomis ir artilerijos sviediniais. Izraelio Bar Ilano universiteto politikos profesorius Geraldas Steinbergas teigia, kad toks atsakas Izraeliui būtų žymiai priimtinesnis nei perspektyva matyti branduoliniu ginklu apsiginklavusį Iraną.
Kiek galima yra Izraelio ataka?
Šiuo metu Izraelio karinio išpuolio prieš Iraną galimybė yra labai maža. JAV prezidentas Barackas Obama priešinasis tam, kad Irano branduolinės programos problema būtų sprendžiama vienašališkai. Be to, Izraelio politikai atrodo yra linkę bent jau iki metų pabaigos palaukti, kokius rezultatus duos dabar atnaujintas dialogas su Iranu. „Jei niekas nepasikeis per kelis mėnesius, o Iranas ir toliau pilnu tempu vykdys programą ir nebus didesnio monitoringo, tai aš manau, kad Izraelis ims svarstyti savo variantus“ - teigia profesorius G. Steinbergas.
Kokia būtų atakos kaina?
Sh. Bromas teigia, kad vienašališkos atakos kaina Izraeliui būtų didelė, o pasekmes pajaustų ir JAV.
„Iranas turi labai ribotas galimybes tiesiogiai smogti Izraeliui, tačiau jie turi žymiai daugiau įtakos arčiau namų. Jie gali paveikti padėtį Irake, Afganistane ir Persijos įlankos šalyse, be to, jie gali smarkiai pakenkti naftos eksportui iš Persijos įlankos, o tai pakenktų kiekvienam“ - teigė Sh. Bromas.
Jo teigimu, kadangi Izraeliui santykiai su JAV yra patys svarbiausi, tai Izraelis sieks kiek įmanoma ilgiau atidėti sprendimą dėl Irano ir tik tuomet, kai jau nebus galima ilgiau atidėlioti, tik tuomet bus priimtas sunkus ir sudėtingas sprendimas.
Su tuo sutinka ir G. Steinbergas. „Net ir radikalesni izraeliečiai supranta, kokie yra karinės operacijos kaštai kalbant ne tik apie galimą greitą Irano atsaką, tačiau turint omenyje ir ilgalaikius Izraelio santykius su Iranu ir stabilumą regione. Kariniai veiksmai yra pskutinė ir mažiausiai geidžiama priemonė“ - teigė profesorius.
