2010 m. Atliepiamosios politikos centras („Center for Responsive Politics“ – CRP), išnagrinėjęs George'o Busho kadencijos pabaigos Kongreso narių investicijas, paskelbė, kad 151 Kongreso narys buvo investavęs į karą Irake bei Afganistane.
Nepasakysiu nieko naujo teigdama, jog norint, kad visuomeninė santvarka veiktų visuomenės, o ne interesų grupių naudai, reikia, kad įstatymus priiminėtų žmonės, neturintys iš tų įstatymų asmeninės naudos. Deja, ši seniai žinoma tiesa šiandien JAV – utopiška. Negana to, kad čia įstatymų priėmimui milžinišką įtaką daro lobizmas, įstatymų leidėjams nedraudžiama investuoti į kompanijas, kurių pelnai tiesiogiai priklauso nuo jų priimamų įstatymų.
Kaip žinoma, amerikiečių rinkėjai su tokia sistema yra susitaikę. Tačiau kažin ar visi žino, jog įstatymų leidėjai investuoja ne tik į paprastas kompanijas, bet ir į karines. Cinizmas šioje srityje toks didelis, kad JAV jau seniai žinomu faktu ir vos ne nacionaliniu anekdotu yra tapęs teiginys, jog karo Irake pradininkai – tuometinis JAV prezidentas G.W. Bush ir viceprezidentas D. Cheney – buvo tie žmonės, kurie tiesiogiai iš karo ir pelnėsi. Nafta eilę metų buvo visos Bushų šeimos verslas, o D. Cheney, prieš tapdamas viceprezidentu, vadovavo koncernui „Halliburton“ ir jame turėjo daug akcijų. Kaip teigiama straipsnyje „Conflict of Interest Redefined: U.S. Politicos Invested in Iraq, Afghanistan“, naftos pramonės gigantas „Halliburton“ ne kartą buvo patekęs į kontroversijas, susijusias su politiniais ryšiais, vyriausybiniais kontraktais bei verslo etikos pažeidimais. Būtent tuomet buvusi „Halliburton“ dukterinė bendrovė „Kellogg Brown & Root“ be konkurencijos gavo daugiamilijoninius naujų statybų, atstatomųjų darbų bei naftos produkcijos kontraktus Irake.
JAV kariai Irake (Scanpix nuotr.)
Kongresmenai investuoja į karinę pramonę
Šiandien, kai šalies ekonomika yra ypač blogoje padėtyje, amerikiečiai vis dažniau ima kelti klausimą, kodėl jų šalis tiek daug kariauja. Ar iš tiesų yra taip, kaip deklaruoja vyriausybinės žiniasklaidos priemonės, teigdamos, jog to reikia nacijos interesams ir saugumui, ar karas kai kam – tiesiog pelningas verslas?
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie karinės pramonės elitą, nes informacija apie jį – labai sunkiai prieinama. Pakankamai įdomus faktas yra ir tai, kad naudos iš JAV karinių veiksmų turi ne tik jis, bet ir Kongreso nariai, į karinę pramonę investavę milijonus dolerių.
„Center for Responsive Politics“ (CRP) – Vašingtone įsikūrusi nepartinė, pelno nesiekianti organizacija. Jos tikslas – stebėti, kiek vieno ar kito Kongreso nario sprendimams įtakos turi finansiniai interesai. Ši organizacija jau eilę metų atlieka tokio pobūdžio tyrimus ir apie tai informuoja rinkėjus. CRP nuomone, tokia informacija rinkėjams yra būtina, norint padaryti teisingus rinkiminius sprendimus.
Būtent CRP nustatė, kad daugiau nei ketvirtis (151 iš 535) Kongreso narių antrosios prezidento Busho kadencijos metu buvo investavę į kompanijas, gavusias didžiausius – daugiau nei $5 mln. siekiančius gynybos ministerijos užsakymus. CRP teigimu, tikslios sumos nurodyti nėra įmanoma, kadangi įstatymų leidėjai savo pajamų ataskaitose privalo skelbti ne tikslias sumas, bet investicijų ribas. Visgi yra žinoma, kad 2006 m. Kongreso narių investicijos į karinę pramonę buvo tarp $78,7 mln. ir $195,5 mln. Populiariausios karinių investicijų kompanijos – „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, „General Dynamics“, „Raytheon“, „Boeing“. Tačiau tikintis pelnų iš karinių užsakymų, yra investuojama ne tik į jas, bet ir į maisto, gaivinamųjų gėrimų, medicinos, higienos, aprangos bei kitas kompanijas, turinčias didžiulius pelnus Gynybos ministerijos užsakymų dėka.
Turtingiausi kongresmenai – „kariniai“ investuotojai
Baigiantis G. Busho kadencijai pagrindiniai investuotojai į karines korporacijas buvo 47 Kongreso nariai. Pagal CRP duomenis 2004– 2006 m. jiems karinė industrija atnešė nuo $15,8 mln. iki $62 mln. pelno.
Didžiausias sumas į karinę pramonę buvo investavę šie kongresmenai: kongresmenas Rodney Frelinghuysen (R–NJ) – $49,1 mln.; senatorius John Kerry (D–MA) – $38,2 mln.; kongresmenai Robin Hayes (R–NC) – $37,1 mln.; Fred Upton (R–MI) – $8,3 mln.; James Sensenbrenner Jr. (R–WI) – $7,6 mln.; kongresmenė Jane Harman (D–CA) – $6,2 mln.; kongresmenai Tom Petri (R–WI) – $5,8 mln.; John Carter (R–Texas) – $5 mln.; senatorius Jay Rockefeller (D–WV) – $2 mln.; kongresmenas Kenny Marchant (R–TX) – $1,1 mln. Šiuo metu iš jų Kongrese nebedirba tik R. Hayes ir J. Harman.
Įdomi detalė: tuo metu turtingiausi Kongreso nariai – senatorius J. Kerry (D–MA) ir kongresmenas J. Sensenbrenner (R–WI) – savo buvimo Kongrese metu daugiausia uždirbo būtent iš karinės pramonės. 2004–2006 m. Sensenbrenner „karinis“ pelnas sudarė mažiausiai $3,2 mln., o Kerry – ne mažiau kaip $2,6 mln. Kai buvo susidomėta, ar tokios investicijos kongresmenui yra etiškos, J. Sensenbrenner atstovas spaudai pareiškė, jog pats kongresmenas savo investicijomis nesidomi, jas jam paliko seneliai ir jas prižiūri ne jis pats, bet jo finansiniai patarėjai.
Panašiai apie savo investicijas paaiškino ir J. Kerry. Jo atstovas spaudai pasakė, jog senatorius taip pat pats savo investicijų nekontroliuoja ir kad jis yra šeimos turto paveldėtojas. Verta pažymėti, jog 2004 m. būdamas kandidatas į prezidentus J. Kerry savo kandidatūrą rėmė karštais pasisakymais prieš karą.
Tačiau, be J. Kerry, tiek Senato Užsienio reikalų komitete (US Senate Comitte on Foreign Relations), kurio pirmininkas jis buvo ir yra, tiek Ginkluotųjų pajėgų komitete (Armed Services Comitte) buvo ir daugiau žmonių, kurie į karines kompanijas investavo dideles sumas pinigų. Kaip nurodo CRP, baigiantis G. Busho kadencijai, jie šių kompanijų akcijose turėjo nuo $3 mln. iki $5,1 mln.
Visgi, nepaisant to, kad aptarnauja karinę pramonę, dalis investicijų neatrodo kaip karinės. Tai pasakytina apie maistą, prekes ir medicininius reikmenis, tiekiamus kariuomenei. Nemaža dalis Kongreso narių investuoja į tokias kompanijas, į jas investuoja ir eiliniai amerikiečiai. Tai gaiviųjų gėrimų gigantas „Pepsi Cola“, vaistų ir higienos priemonių gamintojas „Johnson & Johnson“, technologijos milžinai IBM bei „Microsoft“ ir t.t. Tačiau, kaip pabrėžia CRP, skirtumas tik tas, kad įstatymų leidėjų žodis lemia valstybines dotacijas šioms kompanijoms, o eilinių rinkėjų – ne. CRP duomenimis, vien tik 2006 m. kompanijos, į kurias buvo investavę Kongreso nariai, iš vyriausybės gavo daugiau kaip $275 mlrd. dotacijų.
Posėdis JAV Kongrese („Wikipedia“ nuotr. )
Gynybos ministerija tiesiogiai finansuoja įstatymų leidėjus
Tačiau įstatymų leidėjai pelnosi ne vien tik iš karinių investicijų. Nemažai daliai jų Gynybos departamentui (US Department of Defence) dirbančios korporacijos išskiria didžiules sumas pinigų. Vien tik pirmajame 2009 m. ketvirtyje gynybos sektorius kandidatams į respublikonų ir demokratų partijų komitetus pervedė beveik $2 mln., iš kurių 57 proc. atiteko tuo metu valdančiai partijai –demokratams.
Rinkiminiais 2008 metais gynybos sektorius kandidatams paskyrė $23,5 mln. Pavyzdžiui, Atstovų rūmų gynybos asignavimų pakomitečio („The Defense Appropriations Subcommittee“) pirmininkas John Murtha (D–PA) iš karinės pramonės sektoriaus gavo net $2,6 mln. – didžiausią sumą, šio sektoriaus skirtą bet kokiam įstatymų leidėjui po 1989 m.
2010 m. šiuo kongresmenu susidomėjo JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI), norėdamas patikrinti, ar lobistų kompanija „PMA Group“ nepažeidė rinkiminės kampanijos finansavimo įstatymų. „PMA Group“, kuri daugiausia atstovauja karinės industrijos kompanijoms, į save atkreipė dėmesį po to, kai savo klientams iš J. Murtha vadovaujamo pakomitečio siekė gauti kai kurių privilegijų.
„Center for Responsive Politics“ misija
Kaip jau buvo minėta, „Center for Responsive Politics“ – ne pelno siekianti, nepartinė organizacija. Ją 1983 m. įkūrė buvę senatoriai Frank Church (D–ID) ir Hugh Scott (R–PA). CRP savo tikslu laiko informuoto rinkėjo bei atsakingos, skaidrios vyriausybės formavimą. CRP stebi, kokią įtaką finansinės bei lobistinės grupuotės daro įstatymų leidėjams bei su tuo supažindina visuomenę. Didžioji dalis CRP informacijos yra prieinama plačiajai visuomenei ir skelbiama tinklalapyje www.OpenSecrets.org. Čia galima surasti ne tik įstatymų leidėjų investicijų duomenis, bet taip pat informaciją apie tai, kiek ir kokios kompanijos aukoja jų ar kandidatų į prezidentus rinkiminėms kampanijoms.
Nuo 1990 m. CRP su visa surinkta informacija pradėjo publikuoti knygas, kurias galima įsigyti knygomis prekiaujančiuose portaluose. Organizacijos tinklalapis www.Opensecrets.com už informacijos patikimumą ir bešališkumą laimėjo net 4 „Webby Awards“, apdovanojimus (2001, 2002, 2006, 2007), kitaip dar vadinamus „Interneto Oskarais“ ir suteikiamus Tarptautinės skaitmeninio meno bei mokslo akademijos („International Academy of Digital Arts and Sciences“).
Audronė SIMANONYTĖ
Parengta paagal: „Congress Invested in Defense Contracts“ (www.projectsensored.org), „Conflict of Interest Redefined: U.S. Politicos Invested in Iraq, Afghanistan“ (www.alternet.org), www.OpenSecrets.org