Europos Sąjunga (ES) kalba apie paleidimą dirbti bendrą diplomatinę tarnybą. Bet viltys, kad nauja struktūra bloko užsienio politikai atneš daugiau susikaupimo ir efektyvumo, pasak analitikų, tikriausiai yra per ankstyvos. Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios sukūrimas buvo pagrindinė Lisabonos sutarties sąlyga, tikimasi, ims visiškai funkcionuoti nuo sausio mėnesio. Ji ilgainiui bus aprūpinta kadrais iš Briuselio diplomatų ir ES misijų pasaulyje. Bet kol naujas diplomatinis korpusas bandys keisti ES užsienio politikos vykdymo būdą, jis nepakeis jos formulavimo. Tos politikos reikalai bloko viduje iš esmės išliks šalių narių vyriausybių prerogatyva.
Jeigu ES nori būti efektyvia veikėja užsienyje, visos valstybės narės turi sutarti dėl išskirtinių dalykų, pavyzdžiui, ką daryti su Gruzija ar Rusija. Narės turi sutikti, kad ES kalbės jų vardu, tačiau dažnai nutinka, kad didelės valstybės siekia išlaikyti kanalus, kad išliktų svarbiausiais veikėjais, ir taip prieštarauja ES formuluojamai žiniai.
Catherine Ashton įsitikinusi, kad naujas diplomatinis korpusas suteiks bloko užsienio politikai labai reikalingos jėgos, orumo ir rimtumo. Jis patenkins Lisabonos sutarties loginį pagrindą – sukurti stipresnę ir efektyvesnę ES užsienio politiką skatindama bendrus veiksmus. Tačiau pareigūnė neatkreipė dėmesio į amžiną problemą dėl ES valstybių narių pasidalijimo kalbant apie santykius su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais, pvz., Rusija, ar skirtingas pozicijas dėl tokių problemų kaip Kosovo ateitis.
Blokas nesugeba dainuoti iš to paties dainyno ir tai menkina jo ekonomines galimybes, todėl ES jau sukurtos užsienio politikos procedūros keisis mažai. Šalys neatiduos savo išskirtinio suvereniteto užsienio politikos klausimais. Šiame kontekste mes kalbame apie galios pagundą. Valstybės narės siekia išplėsti ir įtvirtinti savo įtaką ES ir kontroliuoti tą pačią Europos išorės veiksmų tarnybą. Būtų kvaila manyti, kad narės neprimes savo požiūrio. Ši tarnyba gali sukomplikuoti egzistuojančias struktūras, užuot jas supaprastinusi. Be to, spaudžia mažosios šalys, susirūpinusios savo smunkančia įtaka.
Augantis didelių valstybių narių dominavimas privedė prie išorės įtakos ES sprendimams. Europos išorės veiksmų tarnyba neatsako į buvusio Jungtinių Valstijų sekretoriaus Henry Kissingerio klausimą, kam skambinti, norint pasikalbėti su Europa. Galima spausti „1“, kad išgirstume Prancūzijos poziciją, „2“ – Vokietijos požiūrį, o „3“ – D. Britanijos įsitikinimus.
Pagal „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
