Socialiniame tinkle ministras pridūrė, kad Rusija atsidūrė beviltiškoje situacijoje, todėl visais įmanomais būdais bando išsaugoti okupuotas Ukrainos teritorijas.
„Kadangi Rusijos karinė mobilizacija bus vykdoma ir Kaliningrado srityje, t.y. mūsų kaimynystėje, tai Lietuva negali vien tik stebėti.
Mūsų greitojo reagavimo pajėgose pakeliamas budrumo lygis, kad užkirstumėme kelią bet kokioms provokacijoms iš Rusijos pusės.
Taip pat svarstome, kaip Ukrainai dar padidinti paramą ir kviečiame visus mūsų sąjungininkus šios paramos srautą dar padidinti. Rusijos agresija turi būti sustabdyta Ukrainoje.
Rusijos mobilizacinė desperacija rodo, kad ji neturi kitų galimybių išsaugoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir griebiasi paskutinio šiaudo“, – rašė A. Anušauskas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje, tebesitęsiant Kremliaus karui Ukrainoje.
„Siekiant apsaugoti mūsų tėvynę ir vientisumą, manau, kad būtina remti dalinę mobilizaciją“, – sakė jis.
„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – pareiškė jis.
Pasak V. Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų, o studentai šaukiami nebus.
Be to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad „kariaujame ne tiek su Ukraina, kiek su kolektyviniais Vakarais“.
S. Šoigu taip pat pranešė, kad Ukrainoje žuvo 5 937 Rusijos kariai.
Sprendimą dėl dalinės mobilizacijos V. Putinas aiškino tuo, esą Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.
Jis taip pat tvirtino, kad jei iškils grėsmė Rusijos teritoriniam vientisumui, šalis panaudos visas turimas priemones.
V. Putinas apkaltino Vakarus vykdant „branduolinį šantažą“ ir atkreipė dėmesį į „kai kurių lyderiaujančių NATO valstybių aukšto rango atstovų pareiškimus apie galimybę panaudoti branduolinius masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją“.
„Tiems, kurie leidžia sau tokius pareiškimus apie Rusiją, noriu priminti, kad mūsų šalis taip pat turi įvairių naikinimo priemonių, ir atskirų komponentų, ir modernesnių nei NATO šalių, ir kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“, – sakė V. Putinas.
„Tai ne blefas“, – pridūrė jis.
Planai dėl „referendumų“ okupuotose teritorijose
V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Prorusiška valdžia paskelbė, kad planuoja rugsėjo 23–27 dienomis surengti „referendumus“ Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.
„Palaikysime sprendimą dėl jų ateities, kurį priims dauguma Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, Zaporižios ir Chersono regionų gyventojų“, – savo kreipimesi sakė V. Putinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu nesureikšmino planų dėl „referendumų“.
„Šiandien iš Rusijos atėjo gana svarbių naujienų. Bet kas iš tikrųjų įvyko? Ar išgirdome ką nors, ko negirdėjome anksčiau?“ – klausė jis savo kasdieniame kreipimesi vėlų antradienį.
„Mūsų pozicija nesikeičia nei dėl šio triukšmo, nei dėl kitų pranešimų. Išsaugokime savo vienybę, apginkime Ukrainą, išlaisvinkime savo žemę ir nerodykime jokio silpnumo“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Kyjivo sąjungininkės Vakaruose skubiai pasmerkė planuojamus aneksinius referendumus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas juos pavadino „fiktyviais“, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas – „parodija“.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tai yra „suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimas“ ir kad Vašingtonas niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į aneksuotą Ukrainos teritoriją.
Aneksijos referendumams Rusijos primesta valdžia ruošėsi kelis mėnesius, o konkrečios datos paskelbtos Ukrainos pajėgoms pasiekus reikšmingų laimėjimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir rytuose.
Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
