D.Trumpas, kuris anksčiau šiais metais įspėjo, kad ant Šiaurės Korėjos gali „lyti ugnimi ir įniršiu“, jei autoritarinė šalis ir toliau grasins JAV ar jos sąjungininkams, į paskutinį Šiaurės Korėjos bandymą sureagavo labai šaltai.
„Galiu Jums pasakyti tik tai, kad mes tuo pasirūpinsime... Tai situacija, su kuria mes susitvarkysime. Po šio raketos paleidimo labiau nei bet kada svarbu skirti pakankamai finansų savo karinėms reikmėms“, - reporteriams Baltuosiuose rūmuose pareiškė D.Trumpas.
Tačiau nekonkretus Trumpo atsakymas dar kartą parodė, jog spręsdamas Šiaurės Korėjos problemą jis turi labai nedaug pasirinkimų.
Rimta eskalacija
Testas, kuriuo metu raketa „pakilo kur kas anksčiau nei bet kurio kito bandymo metu“, parodė, kad Pchenjanas teoriškai turi galimybę pasiekti tokius tolimus taškus kaip Vašingtonas. Tokia situacija priartina JAV prezidentą prie nervus tampančio klausimo: jei diplomatija ir toliau neveiks, gali tekti priimti vieną rimčiausių pasekmių atnešiantį sprendimą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Šiaurės Korėja užtruks dar maždaug metus, kol pilnai baigs savo branduolinė programą. Bijau, kad toks yra pagrindinis šalies tikslas“, - sako buvusi CŽV Šiaurės Korėjos analitikė Sue Mi Terry.
Respublikonas Lindsey'us Grahamas nevynioja žodžių į vatą ir įspėja dėl dabartinio Šiaurės Korėjos kelio.
„Jei mes turime pradėti karą tam, kad tai sustabdytume, mes tai padarysime... Jei situacija nesikeis, mes greitai priartėsime prie karo skelbimo“, - sako jis.
L.Grahamas taip pat pareiškė, kad tokios regioninės galios kaip Kinija ir sąjungininkai kaip Pietų Korėja ir Japonija, taip pat turėtų aktyviau ieškoti krizės sprendimo, kadangi prasidėjus karui gali žūti šimtai tūkstančių žmonių.
„Jei prezidentas Trumpas turės pasirinkti tarp Šiaurės Korėjos rėžimo ir JAV... jis sunaikins režimą“, - sako L.Grahams.
Toliau gilėjant krizei Havajai jau pasirengė testuoti puolimo iš oro įspėjimo sistemą. Tai pirmas kartas per ketvirtį amžiaus.
Sudėtingi klausimai
Strategiškai, antradienį įvykdytas raketos badymas Vašingtoną paliko spręsti sudėtingų klausimų. Pavyzdžiui, šis naktinis bandymas galėjo būti suplanuotas siekiant parodyti JAV, kad Šiaurės Korėja yra pajėgi pergudrauti JAV ir niekais paversti jos planus smogti raketos paleidimo metu.
Taip pat bandymas sudaužė viltingas interpretacijas, jog kelis mėnesius nevykdyti bandymai reiškia, kad Kim Jong-unas siekia pasiųsti signalą dėl derybų.
Šis iššūkis iš Šiaurės Korėjos rodo, kad D.Trumpo vizitas Azijoje, išreklamuotas kaip sėkminga kampanija, visiškai nepagerino situacijos. Ateinančios kelios dienos parodys, ar JAV prezidento pagyros, žarstytos Kinijos vadovui, turės pasekmių Kinijos pozicijai dėl Šiaurės Korėjos krizės.
Azijos regiono ekspertai abejoja, kad JAV spaudimas Kinijai dėl didesnio įsitraukimo suveiks, nes Pekinas yra suinteresuotas toliau užkirsti kelią Korėjos pusiasalio suvienijimui.
Vis tik galima ir šiek tiek apginti D.Trumpą - jo nesugebėjimas suvaldyti Korėjos krizę įtraukia jį į bendrą grupę su Baracku Obama ir jo pirmtaku George‘u W. Bushu, kuriems irgi nepavyko pasiekti proveržio sprendžiant šią krizę. Tačiau vis tik momentas, kuomet Kim Jong-uno režimas galės sukurti branduolinį ginklą, tikriausiai ateis valdant D Trumpui.
Tarptautinė diplomatija
Buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerys pareiškė, jog mąstymas, kad diplomatija yra neveiksni, yra neteisingas.
„Yra išplitęs klaidingas įsitikinimas apie Šiaurės Korėją, kad diplomatija nebeveikia ir vienintelis efektyvus sprendimas yra „ugnis ir įsiūtis“, - sako J.Kerrys.
Tačiau Vašingtone manoma, kad veiksmų pasirinkimai, kurie remiasi sankcijomis, praranda vertę, nes jų poveikis Šiaurės Korėjos elgesiui yra labai ribotas.
Taigi, D.Trumpas toliau privalo mastyti, kaip galėtų elgtis JAV, jog nereiktų pradėti karo, bet šalis galėtų reikšmingai pakeisti savo veiksmus.
Vienas pasirinkimas būtų pradėti visiškai naują diplomatinę kampaniją, kurios metu Šiaurės Korėjai būtų pasiūlyti kitokie santykiai su JAV ir jos sąjungininkais bei taikos sutartis, leidžianti formaliai pabaigti 1950-1953 metų Korėjos karą.
Tačiau ekspertai prezidento administracijoje yra skeptiški, kad Kim būtų galima pasitikėti. Taip pat tokiam pasirinkimui trukdo ir Baltųjų rūmų pozicija, kad Pchenjanas turi nusiginkluoti, yra visiškai nepriimtina Šiaurės Korėjai.
D.Trumpas gali suintensyvinti JAV karines pratybas prie Šiaurės Korėjos krantų, tačiau dabar įtampa yra tokiame lygyje, kad netgi apsiskaičiavimas gali sukelti konfliktą.
Dar vienas variantas yra mesti bandymus įtikinti Kiniją ir imtis rimtesnių veiksmų šios šalies atžvilgiu. Galėtų būti kalbama ir apie sankcijas didiesiems Kinijos bankams ir energijos įmonėms, kurios verslo saitais yra susiję su Šiaurės Korėja. Toks žingsnis greičiausiai išprovokuotų JAV-Kinijos santykių krizę, bet tuo pačiu būtų galima tikėtis ir besikeičiančio Kinijos požiūrio į Šiaurės Korėjos krizę.
