Tokio tipo rekordai tampa jau liūdna tradicija: 19 iš pastarųjų 20 metų patenka į karščiausiųjų dvidešimtuką, o per pastarieji 6 metai užima pirmąsias 6 vietas šiame sąraše. Sprendžiant iš dabartinės situacijos, jau po kelių mėnesių bus septyni iš septynių.
Mokslininkų teigimu, tokios tendencijos tik patvirtina spartėjantį klimato atšilimą. Tai reiškia, kad klimato katastrofos išvengti pagal ankstesnį planą, kuriam pritarė beveik visos pasaulio valstybės, nepavyks ir jį teks keisti.
Tačiau tam laikas nėra labai dėkingas: koronaviruso pandemija gresia pasauliui didele ekonomine krize, o „žaliųjų“ idėjos visose šalyse atsitraukia į antraeilės svarbos reikalus.
2020-ųjų liepa tapo viena iš trijų karščiausių nuo 1880 metų: žemės ir vandenynų paviršiaus vidutinė temperatūra buvo beveik visu laipsniu didesnė už XX a. vidurkį.
„Tai ne tie rekordai, kurių mums reiktų siekti, – BBC cituojamas Pasaulio laukinės gamtos fondo atstovas G. R. Kingas. – Tropinė kaitra gal ir gali atrodyti viliojančiai tokių šalių, kaip Didžioji Britanija, gyventojams, tačiau iš tiesų ji – aiškus priminimas apie klimato krizę planetoje“.
Devynios iš 10 rekordiškai karštų liepos mėnesių teko pastarajam dešimtmečiui.
Ekstremalus karštis nėra malonus dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, jis yra mirtinas. Didžiosios Britanijos karališkosios orų tarnybos duomenimis, pastaruosius kelerius metus karštis pražudo daugiau žmonių, nei bet kurie kiti orų reiškiniai.
Dėl išaugusios žemės paviršiaus temperatūros džiūva dirvožemiai ir tirpsta ledai. Šių metų liepos mėnesį Arkties ledynų danga buvo ketvirtadaliu mažesnė už paskutinių 40 metų vidurkį ir pačia mažiausia per visą stebėjimų laikotarpį.
Per metus Arktyje ištirpo tokio dydžio ledynų, kaip Lenkijos teritorija. Per pastaruosius 45 metus ledo apimtys sumažėjo dviem trečdaliais, ir tokiu tempu iki šio amžiaus vidurio jūrų ledynų Šiaurėje neliks visiškai.
Šiais metais uraganų sezonas prasidėjo neįprastai anksti, ir jau iki liepos mėnesio tropikuose siautė 9 „vardinės“ audros – tai rekordinis rodiklis vasaros viduriui.
Stiprūs vėjai prie ekvatoriaus rodo, kad šiais metais galima tikėtis La Nina reiškinio – kuris atsiranda, kai nukrinta Ramiojo vandenyno temperatūra ir įkaista Atlanto vandenynas. JAV mokslininkai prognozuoja 19-25 galingus ciklonus vietoje įprastų 12. Net 7-11 iš jų potencialiai gali tapti uraganais, o 3-6 – itin stipriais tornadais.
Sausra ir potvyniai Europoje
Pusė Europos liepą kentė karščius ir draudė laistyti daržus vandeniu, kol kita pusė mirko užtvindytose gyvenvietėse ir suposi į šiltesnius drabužius.
Suomijoje lijo dukart daugiau nei įprasta ir buvo 1-2 laipsniais šalčiau, o Portugalija išgyveno karščiausią liepą per visus 90 stebėjimo metų, Prancūzija – nuo 1959 metų, skelbia mokslininkai.
Būtent tuo ir pavojingas globalus atšilimas, jau seniai ir vienbalsiai perspėja mokslininkai: staigiais temperatūros ir drėgmės svyravimais, gamtos kataklizmais ir klimato virsmu iš prognozuojamo į ekstremalų.
Santykinė oro drėgmė mūsų planetoje traukiasi pastaruosius 40 metų ir tai nėra kritulių trūkumo problema, o to, kad oras virš sausumų įkaista vis greičiau ir skirtumas su vandenynų paviršiaus temperatūra vis auga, pažymi mokslininkai.
Nukrypimas nuo normos ne tik dažnėja, tačiau ir užsitęsia vis ilgesniais laikotarpiais. Europa nuo sausringos vasaros kenčia jau trečius metus paeiliui, o tai atsiliepia šalių ekonomikoms ir derliui.
Du metus paeiliui trunkančią sausrą Europa išgyvena pirmąsyk per pastaruosius 250 metų, rašoma BBC. Ir mokslininkai perspėja, kad tokio scenarijaus pasikartojimas ateityje tik augs – būtent dėl žmonių veiklos.
XXI a. sausringi periodai Europoje padažnėjo, jau 2003-iaisiais regionas išgyveno Biblijos istorijų vertą katastrofą, kuri ištinka žmoniją sykį per kelis šimtus metų. Ekonominiai tokių sausrų nuostoliai skaičiuojami nuo 100 mlrd. eurų.
Pagrindinis nuostolis – dėl sumenkusio derliaus ir produkcijos eksporto susitraukimo. Net ir šiais metais, vos atsikovojusi iš Rusijoje pirmąją vietą pasaulyje pagal grūdinių kultūrų eksportą, Europos Sąjunga netrukus užleido ją dėl užsitęsusių sausrų ir potvynių. Didžiausia grūdinių kultūrų eksportuotoja Europoje Prancūzija savo eksporto apimtis mažins dvigubai, ir net geras derlius Lenkijoje bei Baltijos šalyse neleis kompensuoti tokių nuostolių ir rinkos dalies netekties.
Rekordiškai gero derliaus metai buvo Rusijai, Kanadai ir Australija, rašoma „Bloomberg“.
Gaisrai ir pragaras Amerikoje
Analogiška Europai situacija susiklostė kitoje Atlanto pusėje. JAV pietvakariai tiesiogine to žodžio prasme kepa saulėje, o centrinė valstijų dalis yra dažniau nei įprasta užliejama lietaus.
Ryškiausiai tai atsispindi Kalifornijoje. Iš pradžių ten buvo pagerintas ankstesnis šios valstijos karščio rekordas: Mirties Slėnyje užfiksuota temperatūra siekė net +54,4°C. O vėliau pradėjo trūkinėti elektros tiekimas: šaldytuvai, ventiliatoriai ir kondicionieriai „nulaužė“ elektros tinklus.
Maža to, šią valstiją nuolat siaubia milžiniški miškų gaisrai. Kiekvieną dešimtmetį degančių miškų plotas auga 40 proc.
2020-ieji gali būti rekordiniai
Ne tik vasarą orai tampa ekstremalūs, visi 2020-ieji yra pažymėti orų anomalijos, kuri jau pamažu tampa norma. Sausio-liepos mėnesiais planeta įkaito 1,05°C daugiau už vidurkį – tai yra antrasis rezultatas po 2016-ųjų, kuomet Žemė įkaito 1,09°C. Ir Europa, ir Azija „pagerino“ temperatūros rekordus.
Amerikiečių mokslininkai prognozuoja, kad 2020-ieji pateks į karščiausiųjų per pastarųjų 141 (stebėjimo) metų penketuką. Net 75 proc. tikslumo prognozė skelbia, kad šie metai bus rekordiniai per visą laikotarpį.
Tikėtis natūralių gamtos reiškinių pagalbos vargu ar galima – mokslininkai vienbalsiai tvirtina, kad vienintelė išeitis stabdant globalųjį atšilimą yra teršalų patekimo į atmosferą mažinimas. Priešingu atveju karščiai tik augs – tvirtinama britų Karališkosios meteorologijos tarnybos ataskaitoje. Mokslininkai nustatė, kad išsaugojus dabartinę situaciją Žemėje ir tokiais pačiais tempais kylant temperatūrai, 40 laipsnių karščiai Didžiojoje Britanijoje jau 2100 metais bus užfiksuojami kas tris su puse metų, vietoje ankstesnių 100-300 metų.
Mokslininkai netgi siūlo pradėti anomaliems karščiams duoti vardus, kaip yra su stipriais uraganais: juk jie pasireiškia vis dažniau ir pražudo gerokai daugiau žmonių.
