Angliškų vestuvių tradicijos ne itin skiriasi nuo mūsiškių. Tiek jaunasis, tiek jaunoji į bažnyčią atvyksta atskirai arba kelionę įveikia pėstute svečių, pamergių bei pabrolių apsuptyje. Visų priekyje žingsniuoja maža mergaitė, kuri barsto rožių žiedlapius.Bažnyčioje svečiai iš jaunosios pusės sėdi kairėje, iš jaunojo – dešinėje pusėje. Santuokos ceremonijos metu sakoma priesaika, kuri nekinta per amžius, priesaikos žodžius sutvirtina apsikeitimas žiedais. Anglai vestuvinį žiedą nešioja ant kairės rankos piršto, todėl jie dažnai nustemba sužinoję, kad mes, lietuviai, jį dėvime ant dešinės. Lietuvoje ši nauja žiedo nešiojimo tradicija paskutiniu metu taip pat populiarėja. Manoma, kad kairė ranka arčiau širdies ir neva vestuvinį žiedą ant dešinės rankos mums primetė sovietmetis.
Valgiaraštyje – mėsainis ir bulvytės
Antroji vestuvių dalis (“wedding reception") prasideda apie 7-8 valandą vakaro – dažniausiai restorane, viešbutyje, pilyje ar dvare. Britai pasirūpina, kad salė būtų papuošta – ištaigingos žvakidės ar prabangios gėlių puokštės dažnai puikuojasi ant tuščių stalų. Tenka keletą valandų luktelėti iki vakarienės, kuri paprastai atrodo kaip mums įprastas bufetas – keletas patiekalų, kuriuos išsirinkti ir įsidėti į savo lėkštę gali kiekvienas svečias. Pasiturinčiųjų vestuvėse šeimininkų sąskaita pateikiami trys pagrindiniai patiekalai ir desertas, o užkandžiai – iš svečio kišenės. Apetitu nesiskundžiantiems svečiams tokiose vestuvėse reikia nepamiršti piniginės.
Teko garbė dalyvauti anglų vestuvėse, kuriuose nebuvo jokių užkandžių, pirmi atvykę svečiai galėjo pasimėgauti nemokama taure vyno, visus kitus gėrimus buvo galima nusipirkti iš baro (tokia tradicija manęs nei kiek nepiktina, priešingai – tai pristabdo nuo per didelio svečių „įsisiautėjimo“). Jaunieji prie stalo nesėdėjo ir su svečiais susikabinę parankėmis nelingavo. Jie visą vakarą sukiojosi tarp staliukų šiltai bendraudami su svečiais, 8 valandą sušoko jaunųjų šokį, o 9 valandą kartu su visais išsirikiavo į eilutę prie maisto. Stovėdama eilėje prisiminiau vestuves Lietuvoje, kai apie stalus pluša įraudusios padavėjos, o belaukdami karšto patiekalo svečiai skrandžio tamprumą išbando įvairiausias šaltaisiais užkandžiais. Tačiau būdama kitoje šalyje tarp kitokių tradicijų supratau, kad puikiai galima apsieiti ir be viso to, mažiau bereikalingų rūpesčių ir išlaidų (ir geresnė savijauta iš ryto). Jaunieji ir svečiai šiose vestuvėse buvo puikiai nusiteikę, linksmi ir nuoširdūs, tad maistas gerai atmosferai sukurti pirmu smuiku tikrai negroja. Tiesa, šventiniu vestuvių patiekalu visgi likau gerokai nustebinta. Mano lėkštėje puikavosi tradicinė britiška „saldi porelė“ – mėsainis ir bulvytės.
Jaunųjų tortą šventės kaltininkai laiko kartu kaip pirmojo bendro darbo simbolį – na ką gi, varvinu seilę prie šio saldumyno... Valio, pavyko paragauti tradicinio angliško gardėsio – iš džiovintų, vaisių, riešutų ir marcipano. Toks tortas pasižymi ilgaamžiškumu ir gali net kelis metus išlikti kvapnus ir gundantis. Toliau vestuvių šventė paprastai tęsiasi iki vidurnakčio, po to jaunieji skuba gerai pailsėti ir pasiruošti medaus mėnesiui. Tiesa, apie dovanas – Jungtinės Karalystės jaunavedžiai taip pat pageidauja vokelių ir... jokių gėlių. Tiesiog nėra tokios tradicijos.Šiek tiek prietarų
Kada tuoktis? Jungtinėje Karalystėje šeštadienis nelaikomas gera diena vestuvėms. Pirmadienis, antradienis, trečiadienis – tinkamiausios dienos, ketvirtadienis pranašauja praradimus, o penktadienis – mirtį (“thursday – for losses, friday – for crosses, saturday for no luck at all"). Nepalankiausias santuokai mėnuo – gegužė, o pats geriausias – birželis. Įdomi to priežastis – prieš pusę amžiaus šiuo metu vykdavo kasmetinės pirtys, tada žmonės galėdavo normaliai išsimaudyti. Vadinasi, birželio mėnesį jie dar pakankamai skaniai kvepėdavo, tad šis mėnuo atrodė tinkamiausias ypatingai progai.
Kokie laimės atributai? Anglijos nuotaka vestuvių dieną privalo turėti keturis daiktus: ką nors naujo, ką nors seno, ką nors skolinto iš draugės ir ką nors mėlynos spalvos (“something old, something new, something borrowed, something blue"). Norėdama privilioti laimę, į batelį jaunoji privalo įsidėti monetą. Jungtinėje Karalystėje gana populiari tradicija, kad pamergės vilkėtų panašias sukneles kaip ir jaunoji. Taip esą nuotaka apsaugoma nuo piktų dvasių kėslų. Princesės Dianos ir princo Čarlzo vestuvėse pamergės vilkėjo baltas sukneles.
Kadaise Anglijoje laikytasi tradicijos vestuviniame torte paslėpti žiedą. Jis simbolizavo laimę. Svečias, kuriam pakliūdavo gabalėlis su žiedu, būdavo laimingas visus ateinančius metus. Viengungiai ir senmergės savo šansus susirasti antrąją pusę padidina po pagalve pasidėję jaunųjų torto pyrago gabaliuką.
Vestuvių kainoraštis
Nors Lietuvoje populiarėja kuklios, tačiau stilingos vestuvės, paklausus su kuo lietuviams asocijuojasi ši šventė, dažnas atsakytų, kad su gausybe maisto, gėrimų, kelių dienų šventimu. Dažnai tokių vestuvių „užkulsiai“ – daugybė darbo, pasiruošimo valandų, streso ir, žinoma, ne vienas tūkstantis litų. Tradicinės angliškos vestuvės – ne ką mažiau kainuojančios (jei svarą prilygintume litui...). Vidutiniškai britai šiai šventei šleidžia apie 20 tūkst. svarų. Ne retai tokios nemenkos sumos tampa naujai „iškeptų“ jaunavedžių skyrybų priežastimi.Teko girdėti vienos britės žodžius, kad jeigu negali savo vestuvių surengti pilyje, švęsti iš viso neverta. Vestuvės pilyje – nepaprasta romantika, autentiška aplinka, tačiau kainos prasideda nuo 10 000 tūkst. svarų.
Sutuoktuvės keliasdešimties tūkstančių svarų tikrai neprivalo kainuoti, juk tai negarantuoja, kad šventė bus pavykusi. Jungtinėje Karalystėje susituokti galima ir už daug kuklesnią sumą. Santuokos liudijimas kainuoja apie 10 svarų, vestuvių ceremonija bažnyčioje – apie 300, civilinė santuoka – apie 100 svarų. O visa kita – tik detalės (vienos lietuvių pop grupės dainos žodžiais).
