Tiesą sakant, tai buvo blogiausias scenarijus, apimantis drastišką imuniteto sumažėjimą ar naujo varianto atsiradimą.
Optimistiškas scenarijus atrodė visai kitaip. Darant prielaidą, kad į normalų gyvenimą bus grįžtama palaipsniui, modeliavimas numatė, jog kasdien paguldymų į ligoninę skaičius lėtai ir nežymiai išaugs, pasiekdamas beveik 2 000, o lapkričio mėnesį vėl sumažės. Dabar net šis scenarijus atrodo pernelyg niūriai.
Per pastarąsias kelias savaites Anglijoje sumažėjo hospitalizacijų skaičius, net ir atisidarius mokykloms ir biurams, rašo theguardian.com.
Modeliavimo ir tikrosios epidemijos eigos neatitikimai painiojo ne vieną visos COVID-19 krizės metu. Modeliai nėra prognozės, parodančios, kas atsitiks. Tai yra tai, ką suskaičiuoja kompiuteriai, kai jiems pateikiamas „kas būtų, jei?“ scenarijus. Kas būtų, jei R (epidemijos reprodukcijos skaičius) pasiektų 1,1? O kas būtų, jei – kaip pasakytų Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Van-Tamas – žmonės „nusiplėštų kelnes“ ir R pasiektų 1,5? Tai reikštų, kad vidutiniškai kas du užsikrėtę žmonės užkrės dar tris.
SAGE tikėjosi, kad Anglijoje priėmimų į ligonines pikas bus kažkur netoli žemesnio diapazono, t.y. 2000 per dieną, tačiau vos tik modeliavimas buvo baigtas, hospitalizacijų ėmė mažėti. Sumažėjimas buvo netikėtas. Tai rodo, kad kol kas atsidarymo poveikis, skatinantis epidemiją, yra daugiau nei kompensuojamas žmonių elgesio ir imuniteto, susidariusio pasiskiepijus ar persirgus, deriniu.
„Tai dvi labai galingos jėgos. Kiekviena iš jų puikiai sugeba padidinti arba sumažinti atvejų ar hospitalizavimo skaičių, ir šiuo metu jos kovoja viena su kita“, – sakė Edinburgo universiteto infekcinių ligų epidemiologijos profesorius Markas Woolhouse‘as.
Anot profesoriaus Grahamo Medley, SAGE modeliavimo pogrupio „Spi-M“ pirmininko, nors per pastarąsias kelias savaites infekcijų ir hospitalizacijų skaičius sumažėjo, per pastarąsias 10 savaičių mažai kas pasikeitė. „Tai netikėta, – sakė jis. – Turi būti pusiausvyra tarp didėjančio imuniteto, susidariusio persirgus ar pasiskiepijus, ir kontaktų kiekio, tačiau kaip jie tiksliai balansuoja, kad R būtų maždaug 1, yra šiokia tokia paslaptis“.
Gali būti, kad vakcinos yra veiksmingesnės užkertant kelią užkrato perdavimui, nei rodo tyrimai, dažnai pagrįsti simptominiais pacientais. Jei taip yra, sakė M. Woolhouse‘as, imunitetas gali atlikti didesnį vaidmenį slopinant epidemiją, nei manyta. Po staigaus užsikrėtimų šuolio Škotijoje, atvejų vėl pradėjo mažėti, be jokių akivaizdžių elgesio pokyčių, pridūrė jis. „Tai lūžio taškas. Tai pirmas kartas Jungtinės Karalystės epidemijos istorijoje, kai nuolat mažėja atvejų, nors nėra karantino ar prie jo neartėjama, – sakė jis. – Mes to dar niekada nematėme, todėl aišku, kad kažkas iš esmės skiriasi, o esminis skirtumas, mano nuomone, yra sustiprėjęs visuotinis imunitetas.“
Tai būtų puiki žinia, ypač jei likusi Jungtinė Karalystė paseks šiuo pavyzdžiu. Penktadienį buvo perskaičiuota, kad Anglijos „R“ skaičius gali būti 0,8-1, o naujų infekcijų skaičius gali sumažėti nuo 1 proc. iki 3 proc. per dieną. Tačiau dėl to, kad virusas niekur neišnyko, situacija gali tapti labai sudėtinga. „Jei yra atvejų skaičiaus pakilimas, turime greitai į tai reaguoti. Jei situacija ims blogėti, NHS labai greitai susidurs su didelėmis problemomis“, – perspėjo M. Woolhouse‘as.
Kaip pažymėjo G. Medley, šalis dar negrįžo į gyvenimą „prieš COVID-19“. Dabartinė situacija tikrai dar nėra gera.
„Mums dar toli iki įprasto kontakto lygio, todėl vis dar yra tikimybė, kad padaugės atvejų ir hospitalizacijų skaičius, tačiau pastarieji mėnesiai suteikia daug vilčių“, – sakė jis.
