Jo teigimu, Andreaso Lubnitzo bute buvo surasta pažyma dėl ligos tą dieną, kai jis turėjo skristi reisu 4U9525. R. Herrenrueckas mano, kad tai liudija A. Lubitzo norą nuslėpti savo ligą nuo kolegų.
Prokuroras taip pat pareiškė, kad piloto namuose nebuvo rasta nei atsisveikinimo raštelio, nei kokių nors jo priklausymo politinėms ar religinėms grupuotėms įrodymų.
„Germanwings“ lainerio katastrofos tyrėjų dėmesys sutelktas į „depresiją patyrusį“ antrąjį pilotą
Vokietijos oro bendrovės „Germanwings“ lainerio „Airbus A320“, kuriam įsirėžus į kalno šlaitą Prancūzijoje žuvo visi 150 jame buvusių žmonių, antrasis pilotas buvo patyręs gilią depresiją, pranešė vienas dienraštis, o ši informacija kelia naujų klausimų, kodėl tam lakūnui buvo leista skraidyti.
Juodosios dėžės, įrašinėjančios pokalbius pilotų kabinoje, informacija rodo, kad antrasis Andreas Lubitzas (Andrėjas Liubicas) antradienį sąmoningai užblokavo kabinos duris, kai iš jos trumpam išėjo įgulos kapitonas, ir sąmoningai nukreipė reiso 4U 9525 lėktuvą rėžtis į Alpes. Prancūzijos pareigūnai sakė, kad A.Lubitzo veiksmai veikiausiai yra savižudybė ir masinė žmogžudystė.
Preliminariuose apibūdinimuose tas 27 metų lakūnas buvo pateikiamas kaip malonaus ir draugiško būdo vyras, mėgęs sportuoti ir gyvenęs su savo tėvais jų namuose ramiame gyvenamajame rajone Vokietijos vakariniame Montabauro miestelyje. Tačiau aiškėja, kad už malonios išvaizdos slypėjo sudėtinga asmenybė.
A.Lubitzas kreipėsi psichiatrą dėl „gilios depresijos priepuolio“ 2009 metais, nurodė dienraštis „Bild“, cituodamas Vokietijos oro susisiekimo priežiūros biuro (Luftfahrtbundesamt, LBA) dokumentus.
Jam iki šiol buvo taikomas „reguliarus privatus gydymas“, rašo „Bild“. Laikraštis nurodo, kad „Germanwings“ pirminė bendrovė „Lufthansa“ buvo pateikusi šią informaciją LBA.
„Lufthansa“ vykdomasis direktorius Carstenas Spohras (Karstenas Šporas) sakė, kad A.Lubitzas „kuriam laikui“ buvo padaręs pertrauką pilotų kursuose, bet nepateikė daugiau detalių. A.Lubitzas vėliau tęsė mokslus ir įgijo lainerio „Airbus A320“ piloto kvalifikaciją 2013 metais.
„Bild“ nurodė, kad per tą pertrauką A.Lubitzas išgyveno „depresijos ir nerimo priepuolius“.
Vokietijos policija atliko kratą Diuseldorfo mieste esančiame bute, kuriame A.Lubitzas kai kada apsistodavo su savo širdies drauge, bet policijos atstovas Marcelis Fiebigas (Marcelis Fybigas) penktadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad pareigūnai nerado jokio „rūkstančio pistoleto“.
Kratos taip pat buvo atliktos piloto tėvų name. Iš namo, kurį saugojo policininkai, pirštines dėvintys pareigūnai nešė lagaminus, krepšius ir dėžes.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad žinia, jog A.Lubitzas buvo nusiteikęs sunaikinti savo lėktuvą, suteikia antradienį įvykusiai tragedijai „absoliučiai neįsivaizduojamą matmenį“.
Dauguma tos katastrofos, įvykusios lėktuvui skrendant iš Barselonos į Diuseldorfą, aukų buvo Vokietijos ir Ispanijos piliečiai.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) sakė esantis „smarkiai sukrėstas“ šios žinios ir pareiškęs „nuoširdžią užuojautą“ aukų artimiesiems, kurių dešimtys atvyko į miestelį Prancūzijoje, esantį netoli lainerio sudužimo vietos.
Ten juos trumpai informavo tyrimui vadovaujantis prokuroras Brice'sa Robinas (Brisas Robenas), kuris sakė, kad žmonės atrodė „priblokšti“ naujausių išvadų.
Tyrėjai sakė, kad A.Lubitzo ketinimai sudaužyti lėktuvą atrodo akivaizdūs, nes jis nuspaudė mygtuką, perjungusį lainerį į nusileidimo režimą.
Prancūzijos prokuroras pridūrė, kad atrodo mažai tikėtina prielaida, kad A.Lubitzas galėjo netyčia paspausti žemėjimo mygtuką.
„Jeigu nualptum ir ant jo užsigultum, (mygtukas) pajudėtų tik ketvirtadalį (eigos), ir nieko neįvyktų“, – aiškino B.Robinas.
Jis pridūrė, kad A.Lubitzas, kuris dirbo „Lufthansa“ antrinėje pigių skrydžių bendrovėje nuo 2013 metų, specialiai nustatė lėktuvo valdymo prietaisus, kad „paspartintų lėktuvo nusileidimą“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
