Estija, Latvija ir Lietuva sausio 19 dieną pasirašė protokolą, kad būtų sukurta bendra Baltijos šalių gynybos linija. Tokiu būdu Baltijos šalys siekia apsisaugoti nuo galimos Rusijos grėsmės. Spalį Lietuva paskelbė dislokuojanti minas ir prieštankines sistemas, tokias kaip „drakonų dantys“ pasienyje su Kaliningradu. Lietuva taip pat planuoja ir toliau stiprinti karinę įrangą visoje šalyje, įskaitant tris oro uostus, rašo ekspertas savo komentare „The Hill“.
Rusijos agresyvumas
Baltijos regiono lyderiai nerimauja, kad Rusija dėl sankcijų trūkumo atkurs savo karines pajėgas daug greičiau nei pagal prognozes, kurias 2023 metų pradžioje skelbė kai kurie Amerikos žvalgybos šaltiniai. O pagal naujausius Estijos žvalgybos duomenis manoma, kad rusai ketina šalia savo sienos dislokuoti 40 000 karių, kai tik galės.
Pasak analitiko Danielio Kocho, besispecializuojančio transatlantinio saugumo klausimais, geografinė Baltijos šalių padėtis yra logiška vieta Putinui smogti, jei jis nuspręstų tęsti agresiją.
Nors pačios rizikos nereikėtų nuvertinti, tokia invazija Putinui būtų sudėtinga. Didžiąją dalį Baltijos šalių sienų su Rusija ir Baltarusija sudaro pelkės, ežerai, upės ir tankūs miškai – kliūtys, kurios neabejotinai sulėtintų Baltarusijos ar Rusijos veržimąsi į priekį.
Be to, Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO pagerino Baltijos šalių saugumą. Ginti ir sustiprinti Baltijos valstybes būsimojo karo atveju dabar būtų kur kas lengviau nei būtų buvę prieš keletą metų, – rašoma „The Hill“.
Baltijos šalys savo pasienio infrastruktūrą atnaujino dar gerokai prieš antrąją Putino invaziją į Ukrainą. Nuolatinis Baltijos valstybių susirūpinimas dėl kontrabandos gabenimo per jų teritorijas ir Putino bei Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos hibridinio karo strategija, naudojant migrantus, 2017 metais paskatino Baltijos valstybes statyti naujas pasienio tvoras bei įrengti kameras ir jutiklius.
Gynybinės linijos nauda
„The Hill“ rašoma, kad Baltijos šalių gynybos linija leistų sustiprinti valstybių pajėgas, padėtų sulėtinti bet kokius galimus Rusijos ar Baltarusijos puolimus. Praktine prasme tai reiškia, kad bendra gynybinė linija leistų kaupti karinę techniką, sustiprintų esamas tvoras pasienio zonose bei padėtų efektyviau statyti gynybinius bunkerius.
Investuodama į gynybą, Lietuva siekia, kad Putinas pripažintų, kad šalis turi ne tik smailius dantis, bet ir gali kvėpuoti ugnimi, – Lietuvos karinę padėtį apibūdina Danielis Kochas. Praėjusį mėnesį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė manantis, kad šalis toliau didins išlaidas gynybai.
Estija savo gynybos išlaidas padidino iki 3,43 proc., o Latvija – iki 3,15 proc. – tai antra ir ketvirta valstybė pagal BVP bendrąsias išlaidas NATO gynybai.
Baltijos šalių gynybos linija turi atlikti dvejopą tikslą: taikos metu sustiprinti NATO atgrasymą, o karo metu apriboti besiveržiančių Rusijos sausumos pajėgų manevringumą ir greitį.
Vienas iš NATO veiksmų Rytų Europoje yra iki 2027 m. padidinti Vokietijos nuolatinį karių buvimą Lietuvos teritorijoje iki 4800 karių.
Lietuva, Latvija ir Estija pripažįsta, kad Putinas, vargu ar atsisakys savo imperinių planų. Todėl Baltijos šalys atkakliai imasi veiksmų, kad sustiprintų savo saugumą.
