Griežtosios linijos dvasininkas buvo laikomas favoritu pakeisti 85 metų aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų), todėl E. Raisi mirtis taps iššūkiu šalies valdžios institucijoms užtikrinant politinės sistemos stabilumą.
Tačiau analitikai teigia, kad Irano užsienio politika, kuri yra A. Khamenei ir slaptos Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sritis, tęsis pernelyg nepakitusi.
„Gali atsirasti įpėdinis, kuris bus toks pat konservatyvus ir ištikimas sistemai, koks buvo Raisi“, – sakė Irano reikalų specialistas Ali Vaezas iš strateginių studijų centro „International Crisis Group“.
„Užsienio politikos srityje aukščiausiasis lyderis ir Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) ir toliau dominuos priimant strateginius sprendimus“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“, bei teigė, kad tikisi daugiau tęstinumo nei pokyčių.
Irano ekspertas Faridas Vahidas iš analitinio centro „Fondation Jean-Jaures“ teigė, kad E. Raisi palaikė labai darnius santykius su IRGC, o tai, pasak jo, korpusui suteikė daug erdvės ir laisvės regione.
Su E. Raisi sprendimų priėmimas buvo labai sklandus, nes jis buvo visiškai pavaldus A. Khamenei, turinčiam aukščiausią valdžią Irane, naujienų agentūrai AFP sakė F. Vahidas.
„Irano konservatorių klausimas yra surasti kažką, kas būtų išrinktas [...] ir nesukeltų jiems daug problemų“, – pridūrė jis.
Planuojama, kad Iranas birželio 28 dieną surengs prezidento rinkimus, o laikinai šias pareigas eis 68 metų viceprezidentas Mohammadas Mokhberas (Mohamadas Mochberas).
Status quo
63-ejų E. Raisi, prezidento postą užėmęs nuo 2021-ųjų, žuvo augant įtampai tarp Irano ir Izraelio, Gazos Ruože tęsiantis žydų valstybės ir „Hamas“ karui po pastarosios atakų spalio 7-ąją.
Įtampa aukščiausią tašką pasiekė balandžio viduryje, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį. Šiitiška respublika paleido pusketvirto šimto dronų ir raketų, bet dauguma jų buvo sunaikinti dar nepasiekę Izraelio, padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms.
Teheranas taip pat palaiko vadinamąją „Pasipriešinimo ašį“, ginkluotų grupuočių tinklą, tarp kurių – Libano „Hezbollah“, palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ ir husių sukilėliai Jemene.
Kalbėdamas apie Irano santykius su šiomis grupuotėmis, Vidurinių Rytų instituto ekspertas Jasonas Brodsky (Džeisonas Brodskis) sakė, kad „išliks status quo".
„ICRG atsiskaito aukščiausiajam lyderiui ir palaiko ryšius su „Hezbollah, husiais, „Hamas“ ir viso regiono sukarintomis grupuotėmis. Islamo respublikos modus operandi ir didžioji strategija išliks tokie patys“, – sakė jis britų transliuotojui BBC.
„Strateginių sprendimų priėmėjas sistemoje yra aukščiausiasis lyderis, o prezidentas tėra vykdytojas“, – kalbėjo J. Brodsky.
Iranas neigia norintis įgyti branduolinių ginklų, tačiau nebesilaiko įsipareigojimų pagal 2015 metų susitarimą su pasaulio galingosiomis valstybėmis. Šis susitarimas numatė sankcijų panaikinimą Teheranui mainais į jo branduolinių ambicijų apribojimą.
Vis dėlto susitarimas žlugo, kai 2018 metais iš jo pasitraukė Jungtinės Valstijos, vėl sugrąžinusios Iranui skaudžias sankcijas.
„Keletas niuansų“
Pirmadienį ilgametis Irano branduolinių derybų pareigūnas Ali Bagheri paskirtas laikinuoju užsienio reikalų ministru. Jis pakeis katastrofoje taip pat žuvusį diplomatijos vadovą Hosseiną Amirabdolahianą.
„Iraniečių užsienio reikalų ministerija jau turi naują vadovą ir tą patį prioritetą: derybas dėl branduolinės programos“, – „X“ rašė Ženevoje įsikūrusio Arabų ir Viduržemio jūros pasaulio studijų ir tyrimų centro direktorius Hasni Abidi.
J. Brodsky teigė, kad „Irano branduolinė programa ir atitinkamų sprendimų priėmimas liks nepakitęs, nes galiausiai už branduolinius reikalus atsakingas aukščiausiasis lyderis ir Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba“.
Valdant ultrakonservatyviajam E. Raisi, Iraną sukrėtė masiniai protestai ir ekonominė krizė, kurią dar gilino plačios JAV sankcijos.
H. Abidi teigimu, lemiamos reikšmės Iranui turės ne prezidento žūtis, o naujo aukščiausiojo lyderio paieškos.
„Raisi buvo ateities lyderis. Jis turėjo visų sistemos elementų paramą“, – sakė ekspertas.
F. Vahido manymu, radikalių pokyčių Irano užsienio politikoje Izraelio, JAV arba branduolinės programos atžvilgiu galima būtų tikėtis tik tada, jei pasikeistų režimas.
„Raisi mirtis gali nulemti keletą niuansų, keletą skirtumų“, tačiau neverta tikėtis didelių pokyčių, „kol gyvas lyderis ir veikia [Revoliucijos] gvardija“, nurodė analitikas.
