Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.
Šis reidas patvirtino didžiausias daugelio irakiečių baimes, kad jų šalis taps pagrindiniu mūšio lauku gresiančiame konflikte tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Irako premjero pareigas einantis Adelis Abdel Mahdi amerikiečių ataką pavadino agresijos aktu ir sakė, kad ji „išprovokuos pražūtingą karą Irake“.
Singapūro universiteto Artimųjų Rytų instituto ekspertas Fanaras Haddadas sakė: „Irano stipriausi koziriai yra Irake, ir manau, kad Irakas už tai sumokės.“
Jau daugelį mėnesių įtampa tarp Irano ir JAV kaito, Vašingtonui kaltinant Teherano palaikomus kovotojus raketų atakomis prieš amerikiečių karius ir JAV ambasadą Bagdade.
Pastarąją savaitę atakų smarkiai padaugėjo.
Gruodžio 27 dieną per raketų smūgį žuvo Irako šiaurėje dirbęs amerikietis kontraktininkas. Per atsakomuosius JAV antskrydžius buvo nukauti 25 kovotojai iš „Hashed al Shaabi“ priklausančios radikalios grupuotės „Kata'ib Hizbollah“.
Įpykę „Hashed al Shaabi“ šalininkai apsupo JAV ambasadą, o Vašingtonas paskelbė, kad papildomai siunčia į regioną šimtus amerikiečių karių.
Kelias į karą?
Tačiau penktadienį paryčiais JAV sudavė ryžtingiausią savo smūgį, kurio taikinys buvo tinklo „Hashed al Shaabi“ automobilių kolona, važiavusi keliu šalia Bagdado tarptautinio oro uosto.
Irano revoliucinė gvardija patvirtino, kad Q. Soleimani buvo nukautas, o „Hashed al Shaabi“ paskelbė apie A. M. al Muhandiso žūtį.
Be vadovo liko elitinės Kudso (Jeruzalės) pajėgos, atsakingos už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei neilgai trukus paskelbė, kad velionį Q. Suleimanį pakeis jo pavaduotojas Esmailas Qaani.
„Hashed al Shaabi“ taip pat neteko savo faktinio vado.
A. Khamenei pažadėjo amerikiečiams žiaurų kerštą už penktadienio reidą, o Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba sušaukė skubų posėdį atsakomiesiems veiksmams aptarti.
Analitikai sako, jog tikimybė, kad gali įsiplieksti didesnio masto konfliktas, atrodo vis realesnė.
„Jeigu Iranas nuspręs demonstratyviai atsakyti, bijau, kad nebus apsiribota raketų atakomis prieš ambasadas“, – sakė F. Haddadas.
„Tai gali pastūmėti Iraką link vidaus konflikto, kurį Iranas gali labai lengvai pakurstyti“, – kalbėjo jis.
Penktadienio smūgis yra beprecedentis, turint galvoje atakuotų asmenų rangą, todėl jo padarinius sunku įsivaizduoti, sakė Ramzy Mardini iš JAV Taikos instituto.
„Kas bus toliau – vaizduotės klausimas. Niekas negalvojo, kad tai galėtų nutikti“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Gali būti, kad trumpuoju laikotarpiu visi veikėjai improvizuos, o tai yra tiesus kelias į suklydimą“, – kalbėjo R. Mardini.
„Lėks galvos“
Penktadienio smūgis parodė, kad Iranas nebegali naudoti savo sąjungininkų Irake atakoms prieš JAV interesus rengti „nerizikuodamas sulaukti konvencinių atsakomųjų veiksmų“, sakė R. Mardini.
JAV vis garsiau reiškė pasipiktinimą dažnėjančiomis raketų atakomis prieš 5 200 Irake dislokuotų amerikiečių karių ir ambasadą Bagdade.
JAV pajėgos vadovavo 2003 metų invazijai, per kurią buvo nuverstas tuometinis Irako diktatorius Saddamas Husseinas. Nuo tada Vašingtonas glaudžiai bendradarbiavo su irakiečių pareigūnais ir pajėgų vadais. Tačiau jo įtaka sumenko, palyginti su Irano, skyrusio itin daug dėmesio asmeniniams ryšiams su Irako politikais ir ginkluotomis grupuotėmis.
Q. Soleimani buvo puikus pavyzdys. Jis reguliariai lankydavosi Bagdade, kur susitikdavo su Irako aukščiausio rango pareigūnais.
Ranjas Alaaldinas iš Vašingtone įsikūrusio Brookingso instituto sakė, kad Iranui kils daug klausimų dėl jo partnerių irakiečių.
„Kaip JAV sužinojo apie Q. Soleimani atvykimą į Bagdadą? Kas nutekino informaciją?“ – rašė jos socialiniame tinkle „Twitter“.
„Stebėkite Irako politinę areną. Lėks galvos“, – pridūrė R. Alaaldinas.
