Praėjus 6 su puse metų po 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedijos pasaulyje vis dar sklando daugybė teorijų apie jos priežastis. Eilinė konferencija šia tema vakar surengta Ženevoje, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“.
Pentagono pastato sieną pramušė raketa, tušti lėktuvai buvo valdomi nuotoliniu būdu, teroro aktus užsakė Vašingtonas arba „Mossadas“... Po šešių su puse metų nuo rugsėjo 11-osios tragedijos šie įvykiai tebekelia daugybę klausimų ir ekstravagantiškiausių gandų. Knygos, dokumentiniai filmai ir „blogai“ analizuoja šiuos įvykius ir kelia hipotezes, abejojančias oficialiąja rugsėjo 11-osios versija.
Dienraščio teigimu Šveicarijoje sausio pabaigoje parodytas dokumentinis filmas „9/11 Press for Truth“ prancūziškai kalbančioje šalies dalyje paskatino steigti asociaciją „Rugsėjo 11-osios klausimas“. Šį ketvirtadienį jos nariai „Forum Meyrin“ kultūros centre surengė konferenciją „Naftos amžiaus viršūnė, 2001 m. rugsėjo 11 d. ir karas su terorizmu: kas juos sieja?“ Tai galimybė užsikabinti už visos eilės JAV atlikto tyrimo prieštaravimų, pastebi dienraštis. „Mes – paprasti piliečiai, – pabrėžia asociacijos prezidentas Richardas Golay. – Tarp mūsų yra mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų atstovų... Mane kaip medžiagų atsparumo specialistą labai domina netikroviškos technologijos, figūruojančios amerikiečių ataskaitoje apie teroro aktus, tačiau mes žengėme šį žingsnį ir aukų – Niujorke, Afganistane ir Irake – atminimo vardan. Jie turi teisę žinoti“.
„Jei šie teroro aktai iš tikrųjų buvo ruošiami už JAV ribų, būtų visiškai teisėta įkurti tarptautinį tribunolą, kuris atliktų tyrimą ir nuteistų kaltuosius“, - tvirtina knygos „Didysis melas“ autorius, plačiai pagarsėjęs teroro aktų pasekmių peržiūrėjimo šalininkas Thierry Meyssanas. Pasaulinio informacinio tinklo „Voltaire Network“ kūrėjas dar vadinamas „sąmokslo teoretiku“, nors pats Meyssanas mano, kad toks karikatūrinis įvaizdis neteisingas.
„Po tokio masto įvykio žmonės pasakoja daugybę dalykų – ir įtikinamų, ir pasibjaurėtinų“, - aiškina sociologė, knygos „Paranoidinė visuomenė: sąmokslo teorijos, pavojai ir abejonės“ autorė Véronique Campion-Vincent. – „Yra daug trumpų istorijų, stebuklingų sutapimų, kaip, pavyzdžiui, pasakojimas apie žmogų, iššokusį iš dangoraižio ir likusį gyvą. Po to atsiranda teorijos. Viena jų teigia, kad teroro aktus suplanavo izraeliečiai, nes tą dieną Pasaulio prekybos centre nebuvo nė vieno žydo. Kita – priešingai – tvirtina, kad rugsėjo 11 dieną Manheteną paliko visi taksi vairuotojai, dauguma jų – arabai“.
Geopolitinis ginčas
Tačiau galų gale visas versijos apibendrina dvi pagrindinės: arba teroro aktus surengė išorės priešai, tačiau JAV valdžia apie tai žinojo, arba tai buvo galingiausioje pasaulio valstybėje organizuotas sąmokslas. „Visa tai liudija apie siekį radikaliai peržiūrėti jėgų balansą tarptautinėje arenoje ir JAV politiką, kurios permainas didžiąja dalimi inspiravo 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai, - teigia vienas dokumentinio filmo „Rugsėjo 11-osios nebuvo“ autorių Antoine‘as Vitkine‘as. – Kai kurie, beje, mano, kad amerikiečiai gali būti tik budeliai, o ne aukos. Versijų spektras labai platus – nuo kraštutinai kairiųjų iki ultradešiniųjų, teigiančių, kad viskas pasaulyje vyksta dėl masonų ar sionistų sąmokslų.“ O politologė Emmanuel Taïeb pažymi, kad jei būtų pripažinta, jog nėra jokio pagrindo visą atsakomybę už rugsėjo 11 d. teroro aktus versti „Al Qaeda“ organizacijai, Afganistano bombardavimai netektų prasmės – kaip ir Vakarų šalių užsienio politikos kurso pasikeitimas.
Busho administracijos klaidos nušviečiant po rugsėjo 11-osios sekusius įvykius, neaiškumai teroro aktus tyrusios komisijos ataskaitoje, o taip pat Vašingtono melas karo Irake išvakarėse skeptikų manymu pateisina nepasitikėjimą oficialiąja įvykių versija. „Tai, kad visos šios mįslės veda prie karo – idealus scenarijus sąmokslų mėgėjams“, - pripažįsta knygos „Paslėptas rugsėjo 11-osios veidas“ autorius Ericas Laurentas.
Tyrimas kaip žaidimas
Ir nors priežasčių abejoti yra pakankamai, gali stebinti tai, kad, praėjus tiek metų nuo rugsėjo 11-osios įvykių, jos išsakomos ne mažiau energingai. Šį klausimą visai neseniai svarstė Japonijos ir Europos parlamentai. Taigi, rugsėjo 11-osios atgarsiai – ir įvykių interpretacijos – vis dar aidi po visą pasaulį, rašo „Le Temps“.
Tarptautinio terorizmo stebėjimo komiteto pirmininkas Rolandas Jacquardas įvykių aptarinėjime įžvelgia žaidimo elementų. „Architektus ir mokslininkus traukia šis siužetas. Ir tai labiau susiję ne su amerikiečių versijos paneigimu, o noru prasiblaškyti dėliojant faktus po lentynėles. Tai intelektinė konstrukcija, pasaulinis žaidimas, į kurį ne vienas susigundo įsijungti. Interneto dėka dėlionėje nuolat atsiranda naujų detalių. O kiekvienas naujas faktas paskui save traukia kitą“, - sakė jis „Le Temps“.
