JAV Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, kaip jau penktadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida, paskelbė, kad dėl naujų grėsmių, kylančių dėl Šiaurės Korėjos agresyvių veiksmų, keičiama JAV strategija ir atsisakoma plano Lenkijoje išskleisti priešraketinės gynybos sistemą, kuriai aršiai priešinosi Rusija.
Vietoje to, numatytos lėšos neva bus skiriamos tokiai sistemai diegti Japonijoje ir Aliaskoje. JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry telefonu informavo Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį apie tokį sprendimą. Lenkijoje ir Rumunijoje pradėtas skleisti JAV priešraketinės gynybos skydas (paskutinis etapas atšaukiamas) turėjo būti ir NATO organizacijos gynybos dalimi.
Ekspertai primena, kad galimybė, jog JAV vadovas Barackas Obama Europos reikalus nurašys į antraeilius, o interesus nukreips Ramiojo vandenyno pusėn, buvo aptariam iškart po jo išrinkimo pirmai kadencijai.
Neatmetama galimybė, kad tai sandėris su Vladimiro Putino Rusija, kuri JAV platesnį karinį dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje vertino kaip grėsmę savo planams išlaikyti įtaką savo neva „privilegijuotų interesų regione“.
Lenkijos valdžia kol kas detaliau nekomentuoja įvykusio pokyčio, o tiesiog teigia suprantanti geopolitinių interesų kaitos poreikius, keičiantis grėsmėms. B. Obamos administracija teigia, kad Š. Korėjos grėsmė kaimynams ir Amerikai didėja sparčiau, nei Irano grėsmė Europai, kurios gynyba anksčiau laikyta prioritetu. Komunistinė Š. Korėja neseniai įvykdė balistinės raketos bandymą, branduolinį bandymą, oficialiai pareiškė nutrauksianti paliaubas su JAV remiama Pietų Korėja. Iranas savo politikos nekeitė, tačiau anksčiau JAV skyrė daugiau dėmesio galimai šios šalies gaminamo branduolinio ginklo grėsmei sąjungininkams Europoje.
JAV ir Rusijos galimas susitarimas dėl dar vieno branduolinių ginklų resursų mažinimo gali, kaip pabrėžia analitikai, būti labiau pretekstu, o realiai tarptautinį saugumą vargu ar padidins, nes branduolinį arsenalą sumažinus iki tiek, kad jo panaudojimas nereikš neišvengiamo atsako bei abipusio susinaikinimo, tiks skatins pagundą naudoti masinio naikinimo ginklus. Toks posūkis, kaip manoma, gali priversti svarstyti NATO Europos šalių partnerių gynybos biudžetų, kurie pastarąjį dešimtmetį tik mažėjo, skaičius.
Buvusi krašto apsaugos ministrė: palaukime oficialių žinių
Buvusi krašto apsaugos ministrė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų viena iš lyderių Rasa Juknevičienė portalui balsas.lt sakė neskubanti su išvadomis.
„Pirmiausiai, dar nėra oficialios informacijos iš pirmų lūpų ir aš kol kas žinau tik tiek, kiek paskelbė žiniasklaida. Kiek suprantu, J. Kerry skambino Lenkijos kolegai ir kažką sakė, ką perpasakoja žiniasklaida. <...> Nemanau, kad tai reikštų išėjimą iš Europos, nes kalbama ir apie bendras JAV bei rueopiečių pratybas, NATO teritorijos gynimui, ir t.t. JAV priešraketinio skydo Lenkijoje dar nebuvo, tad nėra labai ir kam išeiti“, - sakė R. Juknevičienė. Pasak R. Juknevičienės, labiausiai galėtų neraminti tai, kad galima įtarti JAV susitarimą su labiausiai skydui prieštaravusia Rusija. Kita vertus, anot jos, lietuviams ir visiems europiečiams reiktų susimąstyti apie gynybos biudžetus. „Mane pirmiausiai pribloškė žinia, kad ir Prancūzija ketina mažinti savo gynybos biudžetą, tad galima suprasti ir amerikiečius, kurie visą laiką neša didžiausią gynybos išlaidų naštą visoje NATO organizacijoje. Gal ši žinia kaip tik skatins susimąstyti“, - spėjo buvusi ministrė.
Lietuva, kurios politinės partijos, stojant į NATO, buvo sutarusios skirti šalies gynybai ne mažiau 2 procentų bendrojo vidaus produkto, niekada tiek neskyrė ir pastaraisiais metais šias išlaidas tik mažina. Neseniai pranešta, kad Afganistane veikiančios Lietuvos karinės pajėgos gaus JAV paramą įvairia karine įranga ir mokymais, kurių bendra vertė siekia 8,6 mln. JAV dolerių.
