Degančių Amazonės miškų vaizdai šiomis dienomis viso pasaulio dėmesio centre. Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras kovoti su mažiausiai 3000 gaisrų į Amazonės regioną jau išsiuntė 44 tūkstančius kariškių. Tačiau dar prieš penkias dienas jis pats pareiškė, kad Brazilija neturi pakankamai pajėgumų katastrofišką situaciją suvaldyti. Visgi, tarptautinės pagalbos prašo ne Brazilijos prezidentas, o šalies čiabuvių lyderis.
„Amazonės miškai virsta pelenais, todėl kreipiuosi į visus lyderius ir prašau paspausti Brazilijos vyriausybę, kad ji imtųsi deramų veiksmų kovai su gaisrais. Taip tęstis nebegali“, – teigia čiabuvių lyderis Raoni Metuktire.
O štai Brazilijos politikų nuomonė į Didžiojo septyneto pasiūlytą finansinę 22 milijonų eurų paramą kovai su gaisrais išsiskyrė.
„Manau, kad tai nuostabi žinia. Labai lauksime paramos“, – sako aplinkos ministras Ricardo Salles.
Tačiau Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro, įsivėlęs į tikrą žodžių karą su Didžiojo septyneto šeimininku Emmanueliu Macronu, pareiškė, kad, siūlydamas pinigus, Prancūzijos prezidentas su Brazilija elgiasi kaip su kolonija. Jis dar pridėjo, kad E. Macronas nesugebėjo išvengti gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, kuri yra pasaulio paveldo objektas, tad esą neturėtų šiuo klausimu mokyti Brazilijos.
Galiausiai J. Bolsonaro pridūrė, kad, siųsdami finansinę paramą, pasaulio galingieji siekia riboti iškasenomis turtingos Brazilijos suverenumą, ir rėžtelėjo, kad „jo šalis – kaip nekalta mergelė, kurios geidžia kiekvienas iškrypėlis iš išorinio pasaulio“.
Naujausi NASA duomenys rodo, kad Angoloje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje kartu sudėjus miškai liepsnoja penkiskart daugiau nei Brazilijoje.
Be to, E. Macronas buvo sukritikuotas, kad ignoruoja gaisrus Afrikoje, todėl, reaguodamas į pastabas, Prancūzijos prezidentas pažadėjo skirti finansavimo ir joms.
