Duodamas interviu Vokietijoje leidžiamam žurnalui „Der Spiegel“, Irano ajatola Mohsenas Kadivaras, kuris dabar dirba vizituojančiu profesoriumi JAV Djuko universitete, diskutuoja apie opozicijos lyderio Hosseino Ali Montazerio mirtį, iraniečių nusivylimą valdančiuoju režimu, opozicinio judėjimo perspektyvas ir galimą situacijos paaštrėjimą.
Spiegel: Ajatola Kadivarai, ką Hosseinas Ali Montazeris jums reiškė ir kokį vaidmenį jis vaidino Irano liaudyje?
M. Kadivaras: Jis buvo mano mokytojas, mano dvasinis vadovas, mano tėvas – pats svarbiausias asmuo mano gyvenime. Būdamas jaunas, studijavau pas jį, kai jis buvo Revoliucijos lyderio pavaduotojas. Aš žavėjausi tuo būdu, kaip jis kovėsi kartu su Khomeiniu, o po to taip pat žavėjausi jo kandžia kritika jam. Aš verkiau, kai Kohmeinis jį atstūmė. Iranui didysis ajatola Montazeris buvo tikras šviesos švyturysir galiausiai dvasinis žaliosios opozicijos lyderis.
Spiegel: Valdžia neleido nepriklausomai nušviesti jo laidotuvių. Žmonės kalbėjo apie provokaciją ir riaušes. Kas iš tikro praėjusį pirmadienį įvyko Komo mieste?
M. Kadivaras: Mano giminės dalyvavo laidotuvių procesijoje, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių, įskaitant ir Khomeinio sūnėną. Iš jų aš žinau, kad Basij sukarinto savanoriško dalinio nariai bandė išprovokuoti taikius gedėtojus pradėtis murtą. Jie šios paslaugos nepadarė. Tačiau jie šaukė tokius šūkius, kurių Kome – pačiame konservatyviausiame Irano mieste – iki šiol nebuvo girdėti: „Mirtis diktatoriui! Mūsų lyderis yra mūsų gėda!“. Tą dieną žmonės buvo itin pasipiktinę aukščiausiuoju religiniu lyderiu Ali Khamenei.
Spiegel: Kodėl?
M. Kadivaras: Khamenei savo kalboje gedėtojams pareiškė, kad Montazeris susimovė esminiais savo gyvenimo metais. Visi žinojo, kad jis turi galvoje Montazerio konfrontaciją su Khomeiniu, Islamo respublikos įkūrėju. Khamenei nekalbėjo „aš“ asmeniu, jis kalbėjo „mes“ asmeniu tarsi jos būtų Alacho balsas, galintis atleisti Montazerio nuodėmes pomirtiniame gyvenime. Tai sutrikdė žmones. Galiausiai gedėtojai pareiškė, kad tik Dievas gali nuspręsti tai, kas ir kokiu Ispamo respublikos lūžio metu susimovė. Khamenei nėra Dievas.
Spiegel: Montazeriui pastaraisiais mėnesiais pasisekė suvienyti religinį ir sekuliarųjį opozicijos sparnus. Ar ši mirtis susilpnino disidentų judėjimą?
M. Kadivaras: Teisingas būtų visiškai priešingas teiginys. Gedulas tik sustiprins opozicijos apsisprendimą. Šiitų religinė Ašuros šventė (vykusi šį sekmadienį), kuri kalba apie teisingumą, suteiks dar daugiau paskatų protestams. Valdžia negali uždrausti šios ceremonijos, kuri sutampa su septintąja Montazerio mirties diena.
Spiegel: Ar jūs laukiate tolimesnės valstybės represijų eskalacijos? Ar išdrįs valdžia areštuoti opozicijos politikus Mir Hosseiną Mousavį ir Mehdį Karroubį?
M. Kadivaras: Negalima atmesti tokios galimybės; tačiau tuo pačiu metu valdžia bijo ir ne veltui bet kokios eskalacijos. Kitas žingsnis gali būti sukilimas. Tačiau kol kas įvykiai taip toli dar nepažengė. Vis dar yra galimybė taikiai šalies reformai.
Spiegel: Tikrai? Nemanote, kad Iranas jau ilgą laiką krypsta ten, kur taptų religinį atspalvį turinčia karine diktatūra?
M. Kadivaras: Jūs esate teisus, kad šiitų teokratija savo dabartine forma žlugo. Tai – faktas, kurį vos keli žmonės išreiškė taip aiškiai kaip mano mokytojas. Tarp kitko, kai didysis ajatola Montazeris išsiskyrė su Khomeiniu, likus 3 mėnesiams iki aukščiausiojo lyderio mirties 1989, jis pasakė: „Ši šalis taip skiriasi nuo tos, apie kurią svajojome ir stengėmės sukurti“. Tiesa, žlugo ne Islamas, tačiau tam tikra atitinkama Islamo interpretacija. Aš taip pat noriu pareikšti, kad Irane kol kas nebuvo revoliucijos. Opozicija vis aiškiau ir vis drąsiau formuluoja savo reikalavimus. Tačiau mus vis dar reikia likti kantriems. Aš nežinau, kada tiksliais, tačiau esu įsitikinęs, kad režimas žlugs.
Spiegel: Ar gali Vakarai ką nors padaryti, kad paremtų reformų procesą?
M. Kadivaras: Sankcijų sugriežtinimas nėra teisingas kelias. Sankcijos labiau paliečiai žmones, o ne valdžią. Karinė ataka yra tai, ką aš kategoriškai atmetu. Veikiausiai Vakarai turi nustoti laikyti Mahmoudo Ahmadinejado vyriausybę legitimia Irano vyriausybe. Priešingu atveju aš manau, kad reformos turi būti stumiamos šalies viduje.
Spiegel: Ar ant sienos savo namuose jūs vis dar laikote Khomeinio portretą?
M. Kadivaras: Aš Khomeinio portretą nuėmiau jau seniai ir nepakabinau nė savo mentoriaus Montazerio nuotraukos. Nuotrauką pakeitė eilės iš Korano: Dievas yra didingesnis už bet ką.
