Portalas „Newsweek“ skelbia, jog viena didžiausių pasaulyje viešai kotiruojamų gamtinių dujų bendrovių, „Gazprom“ yra labai svarbi Rusijos ekonomikai, tačiau karas Ukrainoje jai smarkiai pakenkė.
Kerštingas žingsnis
2022 m. viduryje „Gazprom“ apribojo dujų srautus į Europą. Tai buvo laikoma kerštingu V. Putino žingsniu, kuriuo jis siekė įgyti persvarą prieš Kyjivo sąjungininkus ir atkeršyti už Vakarų sankcijas prieš Rusiją.
Tačiau ES sugebėjo rasti alternatyvių ilgalaikių dujų importo šaltinių ir išsilaisvinti nuo didesnės dalies Rusijos vamzdynais importuojamų dujų net neįvedus sankcijų. Nepaisant to, kai kurios šalys, įskaitant Austriją ir Vengriją, vis dar yra priklausomos nuo rusiškų dujų.
2023 m. pirmąjį pusmetį „Gazprom“ pajamos per metus sumažėjo 41 proc. Grupė „Gazprom“, kuriai taip pat priklauso naftos ir energetikos įmonės, paskelbė, kad praėjusių metų grynieji nuostoliai siekė 629 mlrd. rublių (6,54 mlrd. eurų), todėl Rusijos vyriausybė nurodė neišmokėti dividendų už 2023 m.
Susidūrė su rimtomis pasekmėmis
Analitinio centro „Atlantic Council“ parengtoje ataskaitoje teigiama, kad bendrovė susidūrė su atsiskyrimo nuo ES rinkos pasekmėmis ir „neturi perspektyvaus verslo modelio, kuris kompensuotų praradimus“.
Ataskaitoje teigiama, kad bendrovės pirminės dujų gavybos bazė dabar yra izoliuota, nes trūksta infrastruktūros, jungiančios pagrindinius Vakarų Sibiro laukus su alternatyviomis Azijos rinkomis. Be to, „Gazprom“ nepavyko pastatyti suskystintų gamtinių dujų gamyklų Vakarų Sibire, kad gamtinės dujos būtų nukreiptos į alternatyvias rinkas.
„Atlantic Council“ teigimu, naujo dujotiekio į Kiniją statyba kainuotų apie 91 mlrd. eurų, o už tokią kainą Maskvos sąjungininkei gali būti sunku gauti pelno. Taip yra todėl, kad Kremlius ir taip parduoda dujas su dideliais nuostoliais.
Analizėje teigiama, kad Kinijai, kuri gali remtis vidaus ištekliais ir importu iš Vidurinės Azijos, papildomo dujų tiekimo poreikis atsiras tik po 2030 m. Dėl to ji nenori už naujas dujų tiekimo sutartis mokėti kainos priemokos bendrovei „Gazprom“.
Sunki vidaus rinka
Kiti sunkumai, pavyzdžiui, Rusijos vidaus rinka, kurioje dujų kainos yra daug mažesnės, ir techniniai bei politiniai sunkumai tiesiant dujotiekį į Pietų Azijos šalis artimiausioje ateityje palieka „Gazprom“ nežinioje.
Berlyne dirbantis energetikos analitikas Thomas O'Donnellas portalui „Newsweek“ sakė, kad „Gazprom“ bėdos parodė, jog V. Putino taktika naudoti rusiškas dujas kaip svertą prieš Europą nepasiteisino.
„Buvo siekiama šokiruoti Europą ir priversti ją paklusti energetiniu karu, kad ji nesielgtų solidariai su Ukraina, jo nuostabai, to neįvyko. V. Putinas turi daug dujų ir negali jų parduoti“, – teigė analitikas.
