Jų taikinys: Bosnijos ir Hercegovinos siena su Kroatija – ES šalimi, kuri, tikimasi, taps tarpine stotele kelionėje į bloką. Pasak pagalbos darbuotojų, maršrutas tapo patrauklus, nes pareigūnai metodiškai sustiprina įprastesnius maršrutus per Graikiją ar Italiją. Pasak jų, afganistaniečiai jau kurį laiką keliauja į ES paskatinti Talibano, kuris pradėjo šluoti šalį, perėmęs valdžią rugpjūtį.
Ali yra vienas iš tų afganų. Po to, kai paliko savo namus Lowgare, netoli Kabulo, jis keliauja jau keturis mėnesius. Dabar, pagaliau būdamas netoli Kroatijos sienos, jis ruošiasi pirmajam bandymui su šeima patekti į ES.
„Mes, kaip vakarietiška šeima, turėjome išvykti, kitaip mano šeimos moterys nebūtų turėjusios šansų“, – sakė Ali, kuris nenurodė savo pavardės, bijodamas keršto prieš jo šeimą Afganistane.
Tačiau teisių apsaugos darbuotojai sako, kad su patalpomis ir priežiūra yra prastai. Jie perspėja, kad nėra pakankamai lovų laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus. O migrantai liudija, kad jie yra atstumiami – galbūt nelegaliai – vis žiauresniais būdais.
„Šiomis dienomis darosi dar sunkiau, kad ir kaip stengčiausi“, – sakė 29 metų afganistanietis Raminas, išvykęs pernai, kai Talibanas priartėjo prie jo gimtojo miesto netoli sienos su Tadžikistanu. Jis taip pat nurodė tik savo vardą.
Teisių apsaugos darbuotojai įspėja apie artėjančią humanitarinę pasienio krizę – dar vieną žemyne, kuris su jomis kovoja daugelį metų.
„Šaltas oras kelia didelį pavojų, – sakė Kathy James iš „Medical Volunteers International“, paprastų žmonių grupės, padedančios migrantams pasienio mieste Velika Kladušoje, valanda nuo Bichačo. – Žmonės, įskaitant mažus vaikus, [dažnai] yra veikiami stichijų ir neturi net kur saugiai pernakvot. Ši žiema nebus kitokia.“
Problema yra jau daugelį metų
Vieno regiono darbuotojų teigimu, tai vyksta jau daugelį metų. Per pastaruosius trejus metus afganai dažniausiai prašė prieglobsčio prie Bosnijos ir Kroatijos sienos – pusės milijono afganų, kurie kreipėsi dėl apsaugos į ES, mikrokosmosas.
Tūkstančiai afganų, pastaraisiais metais bandžiusių patekti į Kroatiją, tiesiog buvo deportuoti už neteisėtą sienos kirtimą. Daugelis pradeda procesą iš naujo, ieškodami kitos vietos pasienyje. Tai tarsi šokis, šokamas einant pirmyn ir atgal, žinomas kaip „žaidimas“.
Tačiau ne kiekvienas deportavimas yra teisėtas. Pagal tarptautinę teisę migrantai gali prašyti prieglobsčio, o šios teisės vykdymo atsisakymas dažnai vadinamas „atstūmimu“. 2020 m. daugiau nei 110 migrantų liudijo apie atstūmimus pasienyje, kai kurie teigė, kad žeminantis elgesys ar kankinimai paveikė 1 656 žmones. Ataskaitas rinko Smurto pasienyje stebėjimo tinklas – nepriklausoma NVO ir asociacijų grupė, stebinti žmogaus teisių pažeidimus prie ES sienų.
Kroatijos vyriausybė pripažino būtinybę spręsti smurtinio atstūmimo problemą ir pažadėjo įgyvendinti naujas priemones. Tačiau keli migrantai teigia, kad ši praktika tik sustiprėjo nuo rugpjūčio vidurio, kai ES šalys pradėjo nerimauti dėl masinio pabėgėlių srauto iš Afganistano.
Iš tiesų, po Kabulo žlugimo ir vakarų sąjungininkams išvykus iš Afganistano šį rudenį, vietos migracijos ekspertai pradėjo nerimauti dėl Kroatijos sienos.
„Matėme, kad Bosnijos ir Kroatijos sieną kirto daugiau šeimų su mažais vaikais, – sakė Zagrebo Taikos studijų centro atstovė Sara Kekus. – Šiais metais, turint galvoje situaciją Afganistane ir vis dar neturint sisteminės ES evakuacijos schemos visiems, kurie bėga nuo Talibano režimo, nėra jokios priežasties tikėtis kitokios padėties.“
Ir nors oficialūs duomenys rodo, kad nuo 2016 m. bendras Kroatijos sieną kertančių migrantų skaičius sumažėjo (atsižvelgiant į papildomas politines kliūtis prie kiekvienos sienos), Balkanų maršrutas vis labiau traukia: jis laikomas saugesniu nei klastingi vandens sienų kirtimai į Italiją ir Graikiją.
„Kadangi Viduržemio jūros regiono maršrutas migrantams darosi vis pavojingesnis, kelio į Europą per rytinę sieną patrauklumas vėl auga“, – sakė Daniele Bombardi, labdaros organizacijos „Caritas“, dirbančios su migrantais Balkanuose, Pietryčių Europos koordinatorius.
D. Bombardi pridūrė, kad tiesiog nėra pakankamai vietos, kad būtų galima apgyvendinti atvykstančiųjų skaičių. „Uždarius keletą stovyklų Bosnijoje, laisvų vietų sumažėjo, – sakė D. Bombardi. – Labiau organizuotas, suplanuotas požiūris leistų oriau valdyti šiuos srautus.“
Lapkritį Bosnijos pareigūnai pristatė naują, ES finansuojamą pabėgėlių stovyklą „Lipa“, esančią šiaurės vakarinio Bichačo miesto pakraštyje, vos už kelių kilometrų nuo sienos. Ši stovykla buvo pakaitalas 2020 m. kovo mėn. Tarptautinės migracijos organizacijos įsteigtam objektui, kurio tikslas – ištraukti prieglobsčio prašytojus iš neoficialių gyvenviečių miškuose, pandemijai plintant visame pasaulyje. Tačiau šis būstas buvo sudegintas po kelių mėnesių, prieš pat numačius jį uždaryti dėl pagrindinių paslaugų trūkumo.
Gyvenimas cikle
Ali ir Raminas yra du žmonės, įsisukę į sienos kirtimo ciklus, į nesibaigiantį „žaidimą“. 19 metų Ali yra gana naujas „žaidėjas“, atvykęs su trimis seserimis ir mama. Jis baiminasi, kad jie nepasieks stovyklų prieš prasidedant giliai žiemai, nes bijo, jog po to, kai bus atstumti, teks stovyklauti lauke. Ir kaip vienintelis vyras, keliaujantis su keturiomis moterimis, Ali sakė, kad jaučia ypatingą jį slegiančią naštą. O štai Raminas jau daugiau nei metus bando patekti į Kroatiją.
Per pastaruosius du mėnesius 29 metų vaikinas bandė sieną kirsti tiek per Bichačą, tiek per Veliką Kladušą. Kiekvieną kartą Kroatijos policija konfiskuodavo jo telefoną ir pinigus, prieš išsiunčiant jį atgal į Bosniją. Jo tikslas yra pasiekti žmoną Prancūzijoje ir galiausiai susisiekti su savo tėvais Vokietijoje, kurie buvo evakuoti iš Kabulo dėl darbo su Vakarų NVO.
Kol kas jis laukia laikinajame priėmimo centre Ušivake, už pusvalandžio kelio automobiliu nuo Bosnijos sostinės Sarajevo. Nepaisant bergždžių bandymų pasiekti ES, Raminas išlieka optimistiškas – jam labiau pasisekė, nei tiems, kurie nėra oficialioje migrantų įstaigoje.
Vis dėlto lengvo sprendimo nėra. Daugelis šeimų suskubo kirsti sieną vasarą, baimindamiesi, kad sienos kirtimo punktai prisipildys žmonių ir pareigūnai įves dar griežtesnius apribojimus. Kai kurie migrantai sakė, kad vienišiems vyrams sienos kirtimas tampa beveik neįmanomas.
„Atstūmimai darosi vis dažnesni ir žiauresni, – sakė Raminas. – Susigalvojame naujus maršrutus, jie ne visada veikia, bet galime keistis informacija su tais, kurie vietovę pasiekia po mūsų.“
Kitaip tariant, sunkumai neatbaidys Ramino, Ali ar kitų. „Caritas“ darbuotojas D. Bombardi teigė, kad nesugebėjimas tinkamai pasiruošti tokiai realybei tiesiog pakenks.
„Europos tvirtovė niekada nesugebės visiškai užsidaryti, – sakė jis. – Šis požiūris ką tik sukūrė papildomų, išvengiamų kančių.“