Latvijos valdžios nenoras kalbėtis su žmonėms, atsižvelgti į finansų krizės ant kelių parklupdytų latvių padėtį privertė juos antradienį surengti didžiausias riaušes nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Taip mano vienas iš Latvijos opozicijos lyderių, buvęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.
Apie šią savaitę Rygoje vykusį taikaus protesto mitingą prieš Vyriausybę ir po jo kilusį smurto proveržį, Latvijos politikų ydas ir trūkumus, augantį visuomenės nepasitenkinimą ir tolesnius įvykių scenarijus šalyje „Respublika“ kalbėjo su vienu iš latvių opozicijos lyderių A. Pabriku. Valdžia ant jo meta įtarimų šešėlį: esą būtent dėl jo parėjus vos kelioms minutėms nuo taikios protesto akcijos pabaigos latviai griebėsi smurto.
Šalyje dvi krizės
– Dėl ko žmonės nutarė išeiti į gatves ir viešai protestuoti prieš Latvijos Vyriausybę ir Seimą?
– Yra daugybė priežasčių. Šalyje tvyro didžiulis nepasitenkinimas dėl Vyriausybės politikos. Pagal apklausų rezultatus Vyriausybės pasitikėjimo reitingas yra žemiausias per pastaruosius aštuoniolika metų. Latvijoje Vyriausybe pasitiki tik 8 proc. žmonių ir 14 proc. – Parlamentu. Latviją ištikusios dvi viena kitą papildančios krizės – politinė ir ekonominė. Mes negalime įveikti ekonominės krizės, jeigu Vyriausybė yra neveiksni, mažai teisingumo. Mums reikia lyderių, bet ne tokių, kurie kelia nepasitikėjimą.
Dėl to mes pirmą kartą pareikalavome pirmalaikių Parlamento rinkimų, nes į Parlamentą turi ateiti nauji politikai, kurie pelnę daugiau žmonių pasitikėjimo. Būtina spręsti ekonominius klausimus ir įgyvendinti politines reformas: pavyzdžiui, keisti Rinkimų įstatymą uždraudžiant reklamuoti televizijoje, kaip Lietuvoje, partijas finansuoti iš valstybės biudžeto, kaip tai daroma kiekvienoje šalyje, išskyrus Latviją.
– Ar tikėjotės, kad taiki protesto akcija Rygoje peraugs į riaušes?
– Tikrai nesitikėjome ir neskatinome tokių dalykų. Apgailestauju dėl riaušių. Tačiau visą atsakomybę už tai turėtų prisiimti Vyriausybė, kuri savo veiksmais jas ir paskatino. Latvijos interneto puslapiuose buvo paplitę raginimų imtis smurto, policija apie tai žinojo, tačiau nesiėmė veiksmų.
Mūsų mitingas truko dvi valandas ir baigėsi be incidentų. Tačiau kai žmonės pradėjo skirstytis namo, atsirado kelios provokatorių kurstomos chuliganų grupelės. Jos patraukė prie Parlamento, kuris, galima sakyti, buvo nesaugomas. Tai yra ministerijų politinės nekompetencijos rodiklis.
Kratosi kaltinimų
– Kas galėjo išprovokuoti riaušes?
– Tai yra klausimas, į kurį turėtų atsakyti specialiosios tarnybos. Nenoriu nieko kaltinti.
– Prezidentas Valdis Zatleras pareiškė, kad atsakomybę už smurtą Rygoje lygiomis dalimis turėtų prisiimti taikų mitingą organizavusi opozicija ir Vidaus reikalų ministerija, nes ji nesuvaldė riaušininkų. Jaučiate savo asmeninę atsakomybę dėl riaušių?
– Vienas iš sulaikytų ir vėliau paleistų riaušininkų, paklaustas, ar nemano, kad taikų mitingą Rygoje surengusi opozicija nėra atsakinga už tą patį vakarą kilusias riaušes, atsakė: „Taip, jie atsakingi. Nes jų mitingas buvo per trumpas“.
Jeigu rimčiau, mes, be abejo, jaučiame šiokią tokią atsakomybę. Mes organizavome taikų mitingą, tačiau negalime būti atsakingi už nusikaltėlius ar saugumą mitingui pasibaigus. Mes juk negalėjome palydėti visų mitingo dalyvių iki namų. Negalime kaltinti, pavyzdžiui, Ledo ritulio federacijos už tai, kad pasibaigus kokioms nors rungtynėms kur nors gali kilti riaušės.
Be to, riaušėse dalyvavo daug žmonių, kurie mitinge apskritai nedalyvavo. Be abejo, jeigu nebūtų surengta taikaus mitingo, galbūt tų riaušių net nebūtų buvę. Tačiau tai nepadaro mūsų kaltų.
„Klausytis pradeda tik kai imi spausti“
– Valdančiosios daugumos atstovai tvirtina, kad riaušės Rygoje galėjo būti surežisuotos Rusijoje. Tikite tuo?
– Tikrai nenoriu spekuliuoti tokiais dalykais – tai nėra mano darbas. Neturiu jokių įrodymų, kai juos turėsiu – pasakysiu.
– Nemanote, kad žmonės vėl gali pasipilti į Latvijos gatves pagal antradienį vykusį scenarijų?
– Negaliu garantuoti, kad riaušės nepasikartos per kitus žmonių susirinkimus, nes daug žmonių skęsta neviltyje. Vienas riaušių dalyvis man pasakė: „Niekas manęs net neklauso. Pradeda klausytis tik kai imi spausti“. Žmonės jaučia, kad Vyriausybė jų nesiklauso, o kai suvokia, kad jų nesiklausoma ilgą laiką, imasi dėmesį traukiančių veiksmų.
„Valdžia nepasitiki žmonėmis“
– Latvijos apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad prasta valdžios ir žmonių komunikacija tampa pagrindine problema šalyje. Sutinkate su šiuo teiginiu?
– Taip. Vyriausybė negali ir nenori aiškinti žmonėms savo sprendimų. Vienas dalykas, kai tu pasistengi, bet nepavyksta, o kitas, kai tau tai absoliučiai nerūpi. Tai yra didžiausia problema. Vyriausybei nerūpi, ką apie ją galvoja, nerūpi, ką apie ją rašo.
– Tuomet kodėl valdžia nededa jokių pastangų, kad ištaisytų šias klaidas ir paaiškintų žmonėms, kodėl reikia žengti vieną ar kitą žingsnį?
– Pagrindinis dalykas, dėl ko valdžia nepradeda dialogo su visuomenė, – ji paprasčiausiai nepasitiki žmonėmis. Antra, tai politinė kultūra: valdžia priima sprendimus nedidelėse, šešėlinėse grupėse.
– Atrodo, vienas valdžios atstovas tikrai reagavo į įvykius Rygoje. Prezidentas V. Zatleras paragino valdžią imtis reformų. Ar tikitės, kad ir Vyriausybė padarys išvadas?
– Tikiuosi, kad ji atsižvelgs į tai, kas sakėme mes ir prezidentas. Ekonominės krizės sąlygomis Vyriausybė turi imtis teisingų žingsnių. Tačiau nesitikiu, kad ši Vyriausybė galės išgyventi iki 2010 m. numatomų rinkimų.
– Esate vienas iš opozicijos lyderių. Kas gali paneigti, kad politinė ir ekonominė įtampa Latvijoje bei Rygos riaušės nėra Jums naudingos?
– Po mūsų mitingo prasidėjusios riaušės labai pakenkė mūsų reputacijai. Mes nenorime, kad dėl riaušių žmonės pamirštų apie ekonomines ir politines problemas. Galiu patikinti, kad tai tikrai neatitinka mūsų interesų.
Sergejus Tichomirovas
