Buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore`as pirmadienį Osle atsiimdamas Nobelio taikos premiją paragino Jungtines Valstijas ir Kiniją liautis kaltinus viena kitą ir prisijungti prie kovos su pasauliniu atšilimu.
"Abi šalys turėtų liautis naudojusios kitų elgesį kaip aklavietės pateisinimą ir rengtų planą abipusiam išlikimui bendroje pasaulinėje aplinkoje", - sakė jis per iškilmingą premijos įteikimo ceremoniją Oslo rotušėje.
59 metų A.Gore`as Nobelio taikos premija pasidalijo su Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (IPCC).
"Turėtų būti visiškai aišku, kad šios šalys, išmetančios daugiausia CO2 (anglies dvideginio), turėtų imtis drąsiausių veiksmų", - teigia jis.
Jungtinės Valstijos yra vienintelė iš turtingųjų šalių neprisijungusi prie Kioto protokolo. Tuo tarpu Kinija teigia nepritarsianti teršalų mažinimo pastangoms, nes tai pakenktų augančiai jos ekonomikai.
"Žemė karščiuoja. Ir karštis kyla", - apgailestavo A.Gore`as, sukūręs "Oskaru" apdovanotą dokumentinį filmą "Nepatogi tiesa" (An Unconvenient Truth), kuriame pasakojama apie pražūtingus klimato kaitos padarinius.
"Mes patys pradėjome karą su Žeme, - perspėjo jis, stovėdamas po šviesių spalvų freskomis salėje, išpuoštoje oranžinėmis gėlėmis. - Laikas įvesti taiką planetoje".
Tamsiai mėlyną kostiumą vilkintis A.Goreas dar sakė su optimizmu žvelgiąs į Balyje vykstantį renginį, kuriame 190 valstybių delegacijos rengia pagrindą naujai sutarčiai dėl veiksmų klimato kaitai sušvelninti po 2012 metų, kai baigsis Kioto protokolo galiojimas.
Buvęs JAV viceprezidentas ir IPCC per oficialią ceremoniją Oslo rotušėje, kuri prasidėjo 13 val vietos (14 val. Lietuvos) laiku, gavo Nobelio premijos diplomą, auksinį medalį ir 10 mln. Švedijos kronų (3,67 mln. litų).
Ceremonijoje dalyvavo beveik visi Norvegijos karališkosios šeimos nariai, aukšti Norvegijos ir užsienio asmenys, politikai, pramogų žvaigždės, tarp kurių buvo ir JAV aktorė Uma Thurman.
IPCC pirmininkas Rajendra Pachauri kuris atsiima premiją savo organizacijos vardu, optimistiškai vertina pasaulio pastangų sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį perspektyvas.
R.Pachauri dar pabrėžė ryšį tarp kovos su klimato kaita ir taikos siekio. Klimato šiltėjimas gali paskatinti "stulbinančią gyventojų migraciją, konfliktus ir karą dėl vandens ir kitų išteklių, taip pat ir jėgų perskirstymą tarp valstybių", - perspėjo jis.
Per artimiausius 12 metų, apie 250 mln. žmonių Afrikoje "dėl klimato pokyčių gali patirti itin išryškėjusią vandens stoką", tačiau šį procesą galima sustabdyti, pažymėjo jis.
"Klimato kaitos poveikį galima sušvelninti atitinkamomis adaptacijos priemonėmis ir griežtai sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją", - pabrėžė R.Pachauri.
A.Goreas sakė ketinąs pateikti naujų pasiūlymų, kai vėlia šią savaitę nuvyks į Balį ir dalyvaus konferencijoje. Vienas tokių pasiūlymų - raginimas pasaulio valstybių lyderiams rengti susitikimus kas trys mėnesiai, kad būtų aptarta dujų išmetimo į aplinką problema ir iki 2010 metų parengta atitinkama sutartis.
Mokslininkų perspėjimai prieš daugiau kaip 20 metų padėjo įsisąmoninti, jog galima "branduolinė žiema", o "šiandien mes atsidūrėme pavojuje, kurdami amžiną "anglies vasarą", - sakė A.Goreas.
Tačiau savo kalbą jis baigė optimistine gaida: "Mes turime viską ko reikia, kad galėtume pradėti, išskyrus politinę valią, bet politinė valia yra atsinaujinantis resursas".
