Nacių vaikų fabrikai
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Pradėkime pasakojimą nuo nuotraukos, kurioje užfiksuotas griežtos atrankos keliu atrinktas arijų vaikas, pereinantis nacių krikšto apeigas, kurių metu SS atstovas virš jo laiko durklą, o kūdikio motina duoda ištikimybės nacių idealams priesaiką:
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
O dabar šiek tiek smulkiau. Šis kūdikis buvo vienas iš daugybės tūkstančių vaikų, dalyvavusių projekte „Lebensborn“, tai yra nacių arijų vaikų fabrike. Ne kiekvienas kūdikis gimdavo nacių vaikų fabrike, kai kuriuos pagrobdavo ir ten augindavo.
Naciai manė, kad pasaulyje yra per mažai arijų su mėlynomis akimis ir šviesiais plaukais. Dėl to tas pats žmogus, kuris vadovavo Holokaustui, patvirtino programą „Lebensborn“, skirtą grynakraujų arijų auginimui. Šie vaikai vėliau turėjo papildyti nacių gretas. Užaugę jie gaudavo prabangius namus, kuriuose rasdavo pačius geriausius baldus, atimtus iš nužudytų turtingų žydų.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Be to, SS nariai buvo skatinami „susimaišyti“ su okupuotos Europos gyventojais, o kai buvo kalbama apie „susimaišymą“, galvoje buvo turimas seksas. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas arijų rasės augimas. Apvaisintoms moterims buvo suteikiami patogūs butai, kad juose jos galėtų gimdyti ir geromis sąlygomis auginti naujai iškeptus arijus. Tokiu būdu karo metais buvo užauginta apie 16-20 tūkstančių nacių.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šių priemonių negana. Tuomet naciai pradėjo beveik paniškai grobti visus vaikus su teisinga akių ir plaukų spalva, kuriuos galėjo rasti. Tiesa, dalis jų buvo našlaičiai. Nors tai, suprantama, niekaip nepateisina nacių nusikaltimų, tačiau bent jau šiems vaikams buvo garantuotas maistas, kai su juo šalyje išties buvo ne pati geriausia situacija.
Kai kurie tėvai savo noru atiduodavo savo vaikus, pavyzdžiui, kad nepatektų į dujų kamerą. Jokių ypatingų genetinių testų nebuvo vykdoma. Vaikai tik trumpai būdavo apžiūrimi. Tinkamus atiduodavo programos tikslams, kitus – siųsdavo į koncentracijos stovyklas. Lenkija tikina, kad dėl šios programos neteko apie 200 tūkstančių vaikų, tačiau tikslūs skaičiai turbūt niekada nebus atskleisti.
Nagiriovo mirties angelai
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Tačiau naciai nebuvo monopolistai ištvirkėliškų karo siaubų srityje. Juk kad būtum nusikaltėlis, nebūtina tarnauti kariuomenėje, apie ką liudija istorija apie mielas Vengrijos moteris – namų fronto atstoves, organizuotai, bet slaptai į kitą pasaulį išsiuntusias tris šimtus žmonių.
Viskas prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kuomet kai kurios vienišos vengrų žmonos iš nedidelio Nagiriovo kaimo pradėjo „burkuoti“ su karo belaisviais, laikomais netoliese. Ir tai atrodė normalu. Patiko ir merginoms. Tačiau kai jų vyrai pradėjo grįžinėti iš karo, prasidėjo keisti įvykiai. Tarnybą baigę kariai pradėjo vienas po kito mirti. Dėl to kaimas buvo pramintas „žmogžudysčių rajonu“.
Vėliau paaiškėjo, kad prie nužudymų prisidėjo paslaptinga, į kaimą atsikrausčiusi liaudies medicinos ekspertė. Būtent ji padėjo Nagiriovo moterims, laikinai likusioms be savo vyrų, atsikratyti nereikalingų kontaktų su karo belaisviais pasekmių. Kai vyrai pradėjo grįžinėti, ta pati „ekspertė“ pasiūlė moterims atsikratyti savo senųjų vyrų. Tam tikslui senolė sugebėdavo pasigaminti nuodingojo arseno, kurio moterys pridėdavo savo vyrams į maistą.
Būdas buvo toks paprastas, kad vietinės moterys pradėjo visus net menkiausios savo nesutarimus su grįžusiais vyrais užbaiginėti lėkšte sriubos su arsenu. Nebaudžiamai vykdyti šiuos nusikaltimus padėjo ir pagrindinis kaimo pareigūnas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo susijęs su piktadare senole giminystės ryšiais. Jis visuose oficialiuose kaimo dokumentuose, susijusiuose su šiais nusikaltimais, lakoniškai rašė „nenužudytas“.
Kai kaimyniniai miestai sugebėjo išsiaiškinti situacijos esmę, moterys jau pražudė apie 300 nepaklusnių vyrų – vyrų, meilužių, kaimynų ir netgi vaikų.
JAV kariai žmonių kūno dalia naudojo kaip karo trofėjus
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Prieš tai, kai pradėsime pasakoti, kaip dabartinių amerikiečių proseneliai, dalyvavę Antrajame pasauliniame kare, rinko nukirstas japonų galvas kaip trofėjus, būtina išsiaiškinti, koks buvo šių įvykių kontekstas.
Pirma, visų tuometinio konflikto dalyvių smegenys buvo „praplautos“, kad priešininkas apskritai nebūtų vertinamas kaip žmogus. Pridėkime prie to šoką, išlikusį po Perl Harboro atakos ir kasdien matomus karo žiaurumus, taip paveikiančius jaunų žmonių psichiką... Tai toli gražu nėra pateisinimas. Tačiau faktas tas, kad amerikiečių kariams karo metu buvo išduodamos vadinamosios „medžioklės licenzijos“. Amerikiečiai kariauti buvo raginami tokiais tekstais: „Medžioklės sezonas atidarytas. Be jokių apribojimų. Japonų medžioklės sezonas. Ginklai – nemokamai!“
Amerikiečių kariai tokia metaforas suprasdavo tiesiogiai – po kovos jie imdavosi rinkti medžioklės suvenyrus: nupjaudavo japonų karių ausis ir kitas kūno dalis. Ausis nešiodavo ant diržų, iš dantų darė vėrinius, kaukoles siųsdavo namo paštu, tarsi atminimo suvenyrus.
Problema tapo tokia rimta, kad kariuomenės vadovybė 1942 metais buvo priversta išleisti įsakymą, kuriuo žmogaus kūno dalių kaip trofėjų naudojimas yra nepriimtinas. Tačiau jau buvo per vėlu – kariai jau netgi spėjo įvaldyti kaukolės valymo technologijas.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Amerikiečiai itin pamėgo fotografuotis su japonų kaukolėmis.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Tad japonų kaulų naudojimas savais tikslais įleido gilias šaknis. Pats prezidentas F. D. Rooseveltas buvo priverstas atsisakyti savo peiliuko laiškų atidarymui, kai paaiškėjo, kad jis pagamintas iš japono kojos kaulo. Pradėjo panašėti, kad šalis išprotėjo.
Šviesos spinduliu tapo žurnalo „Life“ skaitytojų reakcija. Žurnale išspausdintos nuotraukos su pasismaginimais su japonų kaulais sukėlė ne tik japonų pasipiktinimą, bet ir pačių amerikiečių siaubą. Iki tol amerikiečiai galvojo, kad jie yra geresnis už japonus. Paaiškėjo, kad visai ne.
Irma Grese – Aušvico hiena
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Kita istorija – apie I. Gresę, nacių koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją, kuri patirdavo seksualinį pasitenkinimą žmonių kankinimo metu. Irma buvo arijų paauglio idealas: atitiko nacių grožio standartus, buvo ideologiškai ir fiziškai tvirta. Viduje ji buvo tarsi uždelsto veikimo bomba, pasiruošusi sprogti bet kurią akimirką.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Irma dievino savo darbą. Ji jausdavo orgazmą, kai, pavyzdžiui iki kraujo su botagu uždaužydavo kitą moterį. Išgyvenę stovyklos kaliniai savo parodymuose papasakojo apie jos žiaurumą. Tarp jos pravardžių buvo – „Šviesiaplaukis šėtonas“, „Mirties angelas“, „Nuostabioji pabaisa“. Kankinimams ji naudodavo tiek emocinius, tiek fizinius metodus. Kartais ji tiesiog mirtinai sumušdavo kalinę arba mėgavosi jų sušaudymo vaizdais. Ji marindavo badu savo šunis, kad vėliau juos be gali išalkusius įleistų į kambarį su kaliniais.
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Irmai tebuvo 22 metais, kai ją nuteisė ir pakorė.
Incidentas Čiči Džimoje
5 kraupios karų istorijos: nuo žmogieną valgančių japonų iki nacių mirties stovyklos hienos (nuotr. blogspot.com)
Antrojo pasaulinio karo metu 9 amerikiečiai lakūnai buvo numušti virš japonų salos Čiči Džimoje. Vienas iš jų buvo išgelbėtas ir paimtas į povandeninį laivą „Finback“. Kiti pateko į nelaisvę. Remiantis liudininkais, visi 8 lakūnai buvo nužudyti (kai kurie – samurajų kardu). Tai nieko nenustebino. Nustebino tai, kas įvyko po to.
Japonų kariuomenės atstovai surengė vakarėlį, kurio metu baigėsi užkandžiai. Todėl vienas iš karininkų įsakė savo pavaldiniui atnešti daugiau – iš šviežio kapo. Japonai su malonumu iškepė amerikiečių lakūnų kepenis ir suvalgė.
Įdomu tai, kad vėliau tokia praktika pradėjo plisti. Kiti japonai nenorėjo atsilikti, išgirdę pasakojimus apie šį incidentą, ir taip pat pradėjo žudyti ir valgyti į nelaisvę patekusius amerikiečių karius. Kai kurie japonai sugebėjo pasižymėti ypatingu žiaurumu – amerikiečių kūno dalis jie nupjaudavo ir pradėdavo valgyti, dar JAV kariams būnant gyviems.
Ir dar. Pamenate, kad istorijos pradžioje buvo paminėtas vienas karys, kuris sugebėjo išsigelbėti? Jo vardas buvo George'as Bushas vyresnysis.
