Mokslas yra suprantamas ir sveikintinas, kuomet, pavyzdžiui, kuriamos lazerinės technologijos, keliaujama į kosmosą etc., tačiau tiek seniau, tiek dabar kai kurie mokslininkai vykdo tokius eksperimentus, kad norisi tik paklausti „Ir ką jie galvoja?“ Žinoma, jei esate mokslinės fantastikos gerbėjas, tikriausiai susižavėsite tam tikromis idėjomis. Tačiau būkite atsargūs – suvokus, kad tai realybė, o ne fantazija, pasidaro bent jau nesmagu... List25.com siūlo pasidomėti 25 tokiais eksperimentais.
25. Orgono energija
Wilhelmas Helmas, psichoanalitikas ir Sigmundo Freudo sekėjas, sukūrė orgono teoriją 1930-aisiais. Jis tikėjo, kad orgono energija yra gyvybinė jėga arba kosminė energija ir kartu S. Freudo libido idėjos tęsinys. Mokslininkas net sukūrė šios energijos tyrimo mokslą, kuris turėjo vadintis orgonomija. 1940 metais jis nusprendė susikoncentruoti ties vadinamaisiais Faraday narvais, arba „orgono akumuliatoriais“ kaip priemonėmis išgydyti vėžį ir paskatinti augalų augimą. Nieko nuostabaus, kad jo absurdiška teorija niekuomet nebuvo įrodyta. Ši teorija mokslininką nuvedė į kalėjimą – jis buvo apkaltintas neteisėtu „orgoninių prietaisų“ gabenimu per sieną.
24. Dramblių elgesys
Dramblių elgesio studijos kartais virsdavo beprotiškai eksperimentais. Mokslo vardan Warrenas Thomas drambliui, vardu Truko, suleido 297 miligramus LSD – tai 3 tūkst. kartų didesnė dozė nei pasirinktų statistinis vartotojas. Šio eksperimento, vykdyto Lincolno parko zoologijos sode Oklahomos mieste 1962 metais, tikslas buvo išsiaiškinti, ar šia medžiaga pavyks sukelti tam tikrą gyvūno pamišimą, kai vyriškos lyties drambliai tapdavo nevaldomai agresyvūs. Po valandos eksperimentas baigėsi, nes Truko krito negyvas.
23. Dvigalvis šuo
Charlesas Claude’as Guthrie’as, amerikietis fiziologas, daug prisidėjo prie įvairių medicininių tyrimų ir dirbo kartu su prancūzų daktaru Alexisu Carrelu, kuris už jų bendrą darbą ir pasiekimus kraujagyslių chirurgijos srityje 1912 metais gavo Nobelio premiją. C. C. Guthrie’ui Nobelio premija nebuvo įteikta dėl gyvūnų galvų transplantacijos eksperimentų – jis prisiuvo vieno šuns galvą kitam šuniui. Tačiau, reikia pripažinti, jo eksperimentai buvo bent šiek tiek sėkmingi, nes jam pavyko sužalotas galvas išlaikyti funkcionuojančias operacijos metu.
22. Šunys frankenšteinai
Kitas dėl transplantacijos pamišęs mokslininkas – Vladimiras Demikhovas – minimas kaip širdies transplantacijas atlikęs asmuo. Kaip ir C. C. Guthrie’as jis eksperimentavo su gyvūnais (ypač šunimis) be didelių pasiekimų.
21. Mamutas
Hwangas Woo-Sukas, korėjiečių veterinaras, tyrėjas ir profesorius, padarė daug vertingų atradimų kamieninių ląstelių srityje, o jo pasiekti rezultatai buvo skelbiami garsiuose medicinos žurnaluose. Tačiau mokslininko šlovė išblėso, kai jis buvo apkaltintas lėšų švaistymu ir bioetikos įstatymo pažeidimu po to, kai paaiškėjo, kad jis išleido apytiksliai pusę milijono dolerių privačių donacijų bandydamas klonuoti mamutą.
20. Eksperimentas su savimi
19. Žmogus – kiborgas
Kevinas Warwickas yra britų mokslininkas ir profesorius Reading universitete Jungtinėje Karalystėje, kuris garsėja pasiekimais robotų technikos srityje. Jis taip pat yra apdovanotas už vadovavimą vienam pažangiausių kiborgų tyrimo projektų pasaulyje – mokslininkas pats yra tapes pirmuoju “kiborgu” mokslo istorijoje. Dėl į jo kūną implantuotų elektrodų ir mikroschemų jis gali tiesiogiai prisijungti prie universiteto interneto ir per atstumą kontroliuoti roboto ranką.
18. Nagų kramtymo terapija
Mokslininkas Lawrence’as LeShanas iš Virdžinijos atliko testą, kad išsiaiškintų, ar į pasamonę įteigiamos žinutės gali padėti atsikratyti tokių blogų įpročių kaip nagų kramtymas. Dėl šių tyrimų jis stovėdavo patalpoje, kurioje miegodavo grupė berniukų, ir kurį laiką kartodavo tuos pačius žodžius „Mano nagų skonis yra bjaurus“. Buvo stebima, ar tokia veikla gali sustabdyti įprotį kramtyti nagus. Eksperimentas davė teigiamų rezultatų – apie 40 procentų jame dalyvavusių berniukų nustojo kramtyti nagus. Tačiau buvo iškeltas klausimas, ar tikrai visi tie berniukai miegojo eksperimento metu.
17. Homunkulas
Paracelsusas buvo alchemikas ir gydytojas, kuris apytiksliai 1500 metais parengė vertingus toksikologijos ir psichoterapijos veikalus. Jis taip pat buvo pirmasis asmuo, paminėjęs būklę „be sąmonės“ gydymo sferoje. Tačiau labiausiai aptarinėti jo darbai yra siejami su tikslu sukurti homunkulą – miniatiūrinį žmogų, kuris turėtų gimti transplantuojant moters kiaušinėlį į kumelės gimdą ir tada jį maitinant žmogaus krauju. Visiškai nestebina faktas, kad nerasta jokios informacijos apie sėkmingą tokių eksperimentų baigtį.
16. Mirusiųjų prikėlimas
Nepaprastai gabus Robertas E. Cornishas iš Kalifornijos universiteto (su pagyrimu baigęs universitetą būdamas 19-os, o sulaukęs 22-ejų jau turėjo daktaro laipsnį) labai susidomėjosi idėja, kad žmones galima prikelti iš numirusių. 1930 metais jis bandė prikelti mirusius gyvūnus – eksperimentas buvo atliktas su foksterjerų grupe. Laikydamas mirusius gyvūnas ant sūpynių ir pirmyn-atgal kratydamas jų kūnus jis palaikė kraujo tekėjimą ir suleido adrenalino ir antikoaguliantų. Keli gyvūnai, kurie, atrodė, grįžo į gyvenimą, patyrė apakimą ir smegenų pažeidimus; netrukus buvo konstatuota jų klinikinė mirtis. Mokslininkas, be abejonės, buvo nuolat stebimas ir jam niekada nebuvo leista taip eksperimentuoti su žmonėmis.
15. Sielos svoris
Daktaras Duncanas MacDougallas buvo XX amžiaus pradžios amerikiečių gydytojas, teigęs, kad siela turi svorį. Jis teigė, kad gali išmatuoti, kiek masės kūnas praranda iškart po mirties. Jo eksperimentai, kai nuolat svėrė mirštančius pacientus, parodė, kad siela sveria 21 gramą. Žinoma, neverta nė sakyti, kad jo tyrimai nebuvo labai populiarūs mokslininkų bendruomenėje.
14. Perdūrė savo paties širdį
Werneris Theodoras Otto’as Forssmannas, vokiečių chirurgo mokinys, 1929 metais išgarsėjo dėl su savimi atlikto eksperimento. Jis sau atliko dalinį nuskausminimą, prapjovė ranką ir nustūmė kateterį savo galūne iki pat širdies bei įbedė į ją. Procedūrą jis atliko su apytiksliai 60 centimetrų ilgio kateteriu ir po to nuėjęs į rentgeno kabinetą ji padarė nuotrauką, kurioje užfiksuotas jo ekperimento rezultatas. Nors už tokį bandymą jis buvo atleistas, 1956 metais jam buvo paskirta Nobelio premija medicinos srityje už išradimą procedūros, leidžiančios atlikti širdies kateterizaciją.
13. Frankenšteinas
Alchemikas ir daktaras Johannas Conradas Dippenis gimė Frankenšteino pilyje 1973 metais. Apie mokslininką, kuris dienas leido studijuodamas anatomiją ir alchemiją, buvo kalbama, kad jis bandęs perkelti sielą iš vieno kūno į kitą naudodamas piltuvėlį, vamzdelį ir specialią alyvą. Dėl savo mokslinių eksperimentų ir kaltinimų kapų plėšimu, jam teko bėgti iš miestelio. Pasak gandų, būtent jis galėjo tamti įkvėpimu Mary Shelley knygai.
Laukite tęsinio.
